Kas yra epikutaninis testas?
Epikutaninis tyrimas – tai odos testas kontaktinėms alergijoms (alerginiam kontaktiniam dermatitui arba alerginiam kontaktiniam dermatitui) diagnozuoti. Juos sukelia ilgalaikis tiesioginis odos sąlytis su sukeliančia medžiaga (alergenu, pvz., nikelio turinčiu karoliu). Kadangi alerginė reakcija pasireiškia vėluojant, gydytojai kalba apie vėlyvojo tipo alergiją (IV tipą).
Kada atliekate epikutaninį tyrimą?
Gydytojai atlieka epikutaninį tyrimą, kai įtaria arba nori atmesti kontaktinę alergiją kam nors. Taip gali būti, pavyzdžiui, pasikartojantys neaiškūs odos pokyčiai.
Epikutaninis testas gali būti naudojamas tiriant šias alergijas, pavyzdžiui:
- Alergija nikeliui ir alergija kitiems metalams
- Alergija lateksui
- Alergija kvapiosioms medžiagoms ar dažams
- Kontaktinė alergija įvairiems augalams
Kas daroma atliekant epikutaninį tyrimą?
Atliekant epikutaninį tyrimą, tyrėjas dažniausiai klijuoja galimus alergijos sukėlėjus (alergenus) ant paciento nugaros, alternatyviai ant žasto ar šlaunies. Šiuo tikslu jis dažniausiai sumaišo alergeną su vazelinu (nešančioji medžiaga). Tada šis preparatas tepamas ant bandomųjų atvartų, folijos arba aliuminio kamerų ir užklijuojamas lipnia juosta.
Paprastai pleistras ant odos laikosi dvi dienas. Po dviejų dienų gydytojas patikrina, ar vienoje ar keliose vietose nėra alerginių odos reakcijų: Oda parausta ir patinsta, niežti ar niežti, gali būti susidariusios smulkios pūslelės.
Kokia yra epikutaninio tyrimo rizika?
Epikutaninis tyrimas yra gana saugus tyrimas. Nepaisant to, yra rizika ir šalutinis poveikis. Išbandytoje odos vietoje
- šilumos ir drėgmės kaupimasis arba lipnios juostelės gali sudirginti odą,
- bandomoji reakcija gali trukti ilgai (paprastai alerginės reakcijos išnyksta per dvi savaites),
Po epikutaninio tyrimo taip pat galimi šalutiniai poveikiai, paveikiantys kitas kūno dalis arba visą kūną. Pavyzdžiui, gali pablogėti esamas bėrimas arba vėl paūmėti užgijęs bėrimas.
Retai žmonėms atsiranda naujas padidėjęs jautrumas vienam iš tiriamųjų alergenų. Tada gydytojai kalba apie pirminį jautrinimą. Siekdamas sumažinti šią riziką, gydytojas atidžiai apsvarsto, kokias medžiagas naudoti epikutaniniam tyrimui.
Taip pat retos, bet vis dar galimos gyvybei pavojingos alerginės reakcijos (anafilaksinis šokas).
Jei epikutaninio tyrimo metu staiga pastebėjote tokius nusiskundimus kaip kūno dilgčiojimas, dusulys, pilvo spazmai ar galvos svaigimas, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.
Ką turėčiau žinoti atliekant epikutaninį tyrimą?
Kol klijuojate pleistrus epikutaniniam tyrimui, neturėtumėte maudytis duše, nesportuoti ir vengti stipraus prakaitavimo.
Tam tikromis aplinkybėmis gydytojai negali užsisakyti epikutaninio tyrimo. Taip yra, pavyzdžiui, jei pacientai kenčia nuo didelio kūno odos bėrimo ar kitos ūmios ligos.
Taip pat, jei oda neseniai buvo gydoma „kortizonu“, epikutaninio tyrimo nepatartina: jis gali slopinti alerginę reakciją ir suklastoti rezultatą. Daugiau apie tokias kontraindikacijas galite perskaityti mūsų straipsnyje „Alergijos testas“.