- objektyvumas
- Galiojimas
Apibrėžimas
Matavimo metodo patikimumas apibrėžiamas kaip tikslumo laipsnis, kuriuo matuojama savybė. Funkcija laikoma patikima, jei nustatyta vertė yra tik šiek tiek klaidinga, neatsižvelgiant į tai, ar bandymas matuoja tai, ką ji teigia matuojanti. (Tai atitinka galiojimą)
Patikimumo trūkumai
Šie matavimo trūkumai gali sumažinti patikimumą.
- Priemonės nuoseklumo trūkumai
- Charakteristikų pastovumo defektai
- Sąlygų pastovumo trūkumai
1. instrumentinio nuoseklumo defektai
Instrumentinio nuoseklumo klaidos yra tos klaidos, kurios daro įtaką pačiam instrumentui, arba klaidos, atsirandančios dėl neteisingo prietaiso veikimo.
- Matavimo prietaiso klaida (matuojama siauresne prasme, pvz., Nėra kalibravimo, klaida įjungta laktatas matavimo prietaisai, rankinis ir elektroninis stabdymas)
- Įrenginio veikimo klaidos (matavimas plačiąja prasme, pvz., Neteisingas chronometro veikimas, vertinimo klaidos)
2. charakteristikų pastovumo defektai
Ypatumų charakteristikų pastovumo defektai atsiranda ypač tada, kai sportininkai / bandomieji asmenys pakartotiniuose matavimuose nepasiekia beveik to paties rezultato. Pvz., Jei sportininkas kelis kartus sprunka virš 10 m., Net jei išorinės sąlygos išlieka tos pačios, ta pati vertė niekada nėra matuojama. Klausimas: kuris laikas atitinka tikrąją vertę.
Pastaba: reiklesnė užduotis kalbant apie koordinavimas, tuo didesnė charakteristikų nuoseklumo paklaida (pavyzdys: baudų metimų krepšinis prieš sprinto pasirodymą). Taip pat atkreipkite dėmesį: kuo aukštesnė sportininko kvalifikacija, tuo mažesnė savybių nuoseklumo paklaida. (Didėja charakteristikų nuoseklumas)
3. sąlygų pastovumo defektai
Jei išorinės sąlygos keičiasi, tai beveik visada lemia matavimo rezultatų klastojimą. Taigi kalbama apie sąlygų svyravimus (konkrečiai medžiagai, konkrečiai aplinkai, psichofizikai):
- Oda ir guma
- Atšokti ant spyruoklinių grindų ir asfalto
- Bėgimas ant tartano ar asfalto
- Būklės bandymas esant skirtingoms temperatūros ar vėjo sąlygoms