Perdegimas ir santykiai Perdegimo sindromas

Perdegimas ir santykiai

Perdegimas dažnai yra lemiamas išbandymas daugeliui santykių. Tie, kuriuos paveikė perdegimas, tampa vis irzlesni, ciniškesni - taip pat ir savo partnerio atžvilgiu. Jie nebėra atsparūs ir vis labiau pasitraukia.

Dažnai nebegalima galvoti apie kasdienybę dviese. Švelnumas ar net laisvalaikio praleidimas vis labiau nustumiamas į antrą planą, todėl nukentėjusiųjų partneriai dažnai patiria jausmą, kad praranda galimybę mylėtis. Artimiesiems dažnai sunku susitvarkyti su nauja situacija ir išsekusiu partneriu.

Jei jie teikia patarimus, jie dažnai ignoruojami arba atmetami. Taigi artimieji taip pat dažnai pasiekia savo ribas, kurios galiausiai baigiasi išsiskyrimu ar skyrybomis. Net patys nukentėjusieji sunkiai susidoroja su nauja situacija.

Jiems vis sunkiau tenkinti partnerių reikalavimus ir norus, juos suprasti ir priimti jų ypatumus. Perdegėjai dažnai jautriau nei anksčiau reaguoja į kritiką ir kreipimusis. Šioje situacijoje poroms gali padėti atviras bendravimas apie rūpesčius ir jausmus.

Nukentėjusiųjų artimieji turėtų parodyti daug supratimo ir dosnumo. Žinoma, jie neturėtų visiškai nustumti savo poreikių į antrą planą, tačiau perdegimo aukoms reikia daug palaikymo ir supratimo, ypač šioje situacijoje. Psichoterapija/ porų terapija taip pat gali būti naudinga.

Perdegimas ne visada reiškia santykių pabaigą. Daugelis porų sugeba išgyventi šį sunkų laiką kartu ir pastebi, kokia stabilesnė ir atsparesnė vėliau tapo jų partnerystė. Todėl perdegimas visada gali būti ilgos ateities galimybė kartu. Tik svarbu, kad nukentėjusieji atpažintų savo ligą, ją priimtų ir būtų pasirengę dėl jos ką nors padaryti. Artimųjų palaikymas čia vaidina lemiamą ir svarbų vaidmenį.

Istorija

Perdegimo ligos pradžioje visada yra pernelyg didelis aukojimasis dėl darbo. Nors darbas tampa vis svarbesnis, kiti dalykai tampa antraeiliais. Tai lemia tai, kad nukentėję asmenys vis labiau apibrėžia savo darbą.

Tačiau tiek privatus gyvenimas, tiek sveikatai pacientų kenčia dėl viso darbo. Fiziniai įspėjamieji signalai ir miego trūkumas yra tiesiog ignoruojami. Netrukus pastebima vis daugiau klaidų.

Tai savo ruožtu paskatina nukentėjusiuosius skirti dar daugiau energijos ir laiko savo darbui. Kažkuriuo metu streso riba pasiekiama: paprasčiausiai negalima tęsti. Nors nukentėjusieji dažniausiai pasitraukė iš šeimos ir draugų kur kas anksčiau, jų darbas dabar vis labiau apleidžiamas.

Vidinė tuštuma sklinda ir atveria kelią toliau psichikos ligos, Pavyzdžiui, Depresija. Galiausiai rezultatas yra visiškas žlugimas. Vėliausiai dabar skubiai reikalinga profesionali pagalba!

Dažnai stacionaro buvimas ligoninėje neišvengiamas. Po tinkamos terapijos ir palaikydami draugus bei šeimos narius, dauguma žmonių grįžta į įprastą ir sveiką gyvenimą. Daugelis žmonių turi trumpesnę karjerą ir daugiau dėmesio skiria sau ir savo poreikiams.