Daugumoje ilgalaikių santykių yra krizių, su kuriomis susiduria pora. Kai pats negalite išspręsti problemų, prasminga gauti profesionalią pagalbą porų pavidalu terapija.
Kas yra porų terapija?
Poros terapija reiškia psichologinį darbą, kurio metu porai padedama dirbti ir išspręsti jų konfliktus. Poros terapija yra terminas, vartojamas apibūdinti psichologinį darbą, kai pora palaikoma dirbant ir sprendžiant jų konfliktus. Vokietijoje tai glaudžiai susiję su vedybų konsultavimu. Abu jie priklauso ne terapinei veiklai. Teikiant porų terapiją ar konsultuojant santuoką, daugiausia dirba ganytojai, psichologai ir socialiniai pedagogai. Dažniausiai darbas atliekamas su abiem partneriais, bet kartais atskirai.
Funkcija, poveikis ir tikslai
Porų konsultavimas yra naudingas, kai pora nesugeba tinkamai išspręsti savo problemų kartu, tačiau abu partneriai nori dirbti savo santykiuose. Partnerystės problemos kelia įtampą abiem partneriams ir blogiausiu atveju gali jas susirgti ir vadovauti į Depresija. Porų terapijos tikslas ne visada turi būti santykių išsaugojimas; kartais taip pat gali būti nurodyta nukreipti porą į abiejų priimtiną išsiskyrimą. Viena iš svarbiausių porų terapijos sėkmės sąlygų yra abiejų partnerių supratimas, kad ne vienas iš jų yra kaltas dėl krizės. Poros terapijoje yra skirtingos taikymo procedūros:
Atliekant psichoanalitines procedūras, daroma prielaida, kad vienas ar abu partneriai turi neurotinių polinkių. Psichoterapeutas Jürgas Willi kalba apie sąmokslą, pvz., Vienas partneris yra narcistiškai nusiteikęs ir nori, kad juo žavėtųsi, partneris žavisi ir idealizuoja jį. Tokie pataisymai visada gali tapti problemiški, jei partneris susigundo tokiu elgesiu ir kenčia nuo jo. Tarp humanistinių metodų ypač svarbų vaidmenį atlieka Michaelo Cölleno porų sintezė. Pagrindinė tezė yra ta, kad meilė ir intymumas yra sukurtas ankstyvame gyvenime ir kad intymus ir emocinis ryšys yra svarbus asmenybės vystymosi akmuo, ypač atsižvelgiant į poros meilę ir konfliktų dinamiką. Terapijoje narcisistiniai poros dinamikos sutrikimai turi būti atskleisti ir su jais turi būti dirbama, o intymumas įvairiuose kūno, jausmo, sielos, kalbos ir laiko lygiuose turi būti skatinamas, o meilė turi būti suprantama kaip orientacija į prasmę ir gyvenimą. Taikant kelių kartų terapiją, porų konfliktų priežastis yra tikėtina kilmės šeimose. Spėjama, kad tai pasikartojantis kelių kartų kartos konfliktas, kuris pasivijo porą. Pagrindinės kelių kartų terapijos sąvokos yra lojalumas, delegavimas ir prieštaringi kilmės šeimų įsakymai. Sisteminė porų terapija susijusi su klausimu, kurie „žiediniai procesai“ palaiko porų konfliktą, išskiriant elgesio lygį, elgesio modelius ir tikrovės konstravimą. Svarbios sisteminės porų terapijos sąvokos yra apykaitiškumas, pertvarkymas, neutralumas, orientacija į sprendimus ir išteklius bei teigiama konotacija. Komunikacijos psichologijos terapija siekiama pagerinti bendravimą tarp partnerių, kad jie geriau suprastų vienas kitą. Johnas Gottmanas 4 apokaliptinius raitelius įvardija kaip tipiškus santykių spąstus:
- Kritika, kaltinimai, kaltinimai.
- Gynyba ir pagrindimas
- Panieka ir niekina
- Sienos, trauktis
Rizika, pavojai ir specialios instrukcijos
Viena porų terapijos rizika yra išsiskyrimo galimybė terapijos pabaigoje. Porų terapija gali padėti atskleisti konfliktus ir bendravimo modelius, tačiau tai negali ištaisyti santykių. Jei tarp partnerių nėra pakankamai meilės, porų terapija taip pat negali padėti. Porų terapija taip pat nėra skirta iš esmės pakeisti vieną iš partnerių, kad jie taptų labiau pasirengę santykiams. Psichoterapeutas Wolfgangas Schmidbaueris svarsto guolį ir ištvermė dviejų partnerių skirtumai yra svarbiausios poros santykių savybės. Porų terapija gali būti brangi, atsižvelgiant į laiką, nes porų terapija nėra taikoma sveikatai draudimas. Šalutinis poveikis gali būti tas, kad abu partneriai keičiasi porų terapija, o tai savo ruožtu gali reikšti naują iššūkį santykiams.
