Potrauminio streso sutrikimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Potrauminis stresas sutrikimas gali pasireikšti traumuojančiomis patirtimis, tokiomis kaip šeimos nario mirtis ar sunki nelaimė, o po patirtos patirties paprastai labai greitai. Gydymo būdai yra įvairūs.

Kas yra potrauminio streso sutrikimas?

Potrauminis stresas sutrikimas yra psichinis sutrikimas, kuris gali pasireikšti asmeniui dėl trauminės situacijos. Šiame kontekste traumuojanti situacija yra ta, kurioje sveikatai ar kyla grėsmė savo ar artimo žmogaus gyvybei. Potrauminis stresas sutrikimas gali atsirasti bet kokio amžiaus ir paprastai prasideda iškart po trauminės situacijos. Neretai žmogus neturi izoliuoto potrauminio streso sutrikimo, bet turi kitokį psichinį sveikatai problemos, kylančios kartu su potrauminio streso sutrikimu (pvz., Depresija ar nerimas). Potrauminio streso sutrikimas pasireiškia, pavyzdžiui, tuo, kad traumuojančią situaciją nukentėjęs asmuo dažnai išgyvena mintyse ar sapnuose (tai taip pat vadinama atminimais). Miego sutrikimai ir grėsmės jausmas (pvz., Smurtas, grasinantis ar įvykdytas kitų žmonių) taip pat yra viena iš simptomų, kuriuos gali sukelti potrauminio streso sutrikimas.

Priežastys

Tiesioginė priežastis, dėl kurios žmogus patiria potrauminio streso sutrikimą, yra trauminės situacijos dalis. Šiuo atveju traumuojanti situacija, kuri sukelia potrauminio streso sutrikimas asmuo gali būti tiesiogiai patyręs, arba atitinkamas asmuo gali būti situacijos stebėtojas. Tinkamos traumuojančios situacijos būtų karo patirtis ar teroro išpuoliai, sunkios avarijos, išžaginimas, įkaitų paėmimas ar net žinia apie netikėtą artimo žmogaus mirtį. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad potrauminio streso sutrikimas dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems psichikos sveikatai problemų iki trauminės situacijos, kurie gauna mažai socialinės paramos arba kurie turėjo neigiamų padarinių vaikystė patirtys.

Simptomai, skundai ir požymiai

Potrauminio streso sutrikimas gali atsirasti netrukus po trauminio įvykio, tačiau taip pat gali atsitikti gerokai vėluojant. Šiuo atveju įtemptas įvykis nuolat kartojasi košmaruose ir staigiai atsirandančiuose minčių pliūpsniuose (atminimuose); kankinantys prisiminimai negali būti valdomi ir daugiausia lemia mąstymą ir jausmą. Dalinis amnezija, kai svarbios traumos detalės yra slopinamos nuo sąmonės. Pacientai kenčia didelį nerimą ir bejėgiškumą, tačiau to padaryti negali kalbėti apie tai. Fizinis skausmas jaučiamas taip stipriai kaip ir trauminėje situacijoje. Siekdami apsisaugoti, nukentėję asmenys vengia visų situacijų, kurios galėtų priminti apie patirtį; jie tampa abejingi aplinkai ir kitiems žmonėms bei emociškai buki. Be to, potrauminio streso sutrikimas veikia autonominį nervų sistema: autonominio peržadinimo požymiai gali būti sunku užmigti ar miegoti visą naktį, padidėjęs dirglumas, sunku susikaupti ir per didelis šokinėjimas. Daugelis pacientų praranda pasitikėjimą savimi ir kitais; kaltės ir gėdos jausmas gali išaugti iki neapykantos. Kasdieniniame gyvenime PTSS sukelia didžiulius apribojimus, kurie gali sukelti darbo praradimą ir socialinę izoliaciją. Dažnai potrauminio streso sutrikimą lydi priklausomybės sutrikimai, Depresija ar kitos psichinės ligos, ir jau esami fiziniai skundai gali smarkiai pablogėti.

Kursas ir diagnozė

Medicinoje yra įvairių vadovų, apibrėžiančių kriterijus, pagal kuriuos diagnozuojamas potrauminio streso sutrikimas. Remiantis tuo, prielaidos diagnozuoti potrauminio streso sutrikimą yra, pavyzdžiui, kad asmuo susidūrė su traumine patirtimi ir į tai reaguoja stipriai baimindamasis, siaubu ar bejėgiškumu. Kiti kriterijai, galintys rodyti potrauminio streso sutrikimą apima nuolatinį trauminės situacijos patyrimą, su traumine situacija susijusių temų vengimą, sumažėjusį emocinį reagavimą ar padidėjusį nervingumą; pavyzdžiui, padidėjęs šokinėjimas, miego problemos, sunku susikaupti ar padidėjęs dirglumas pastebimas asmenims, kuriems būdingas potrauminio streso sutrikimas. Nors potrauminio streso sutrikimas paprastai pasireiškia asmenims iškart po trauminės situacijos, kai kuriais atvejais jis gali atsirasti su laiku.

Komplikacijos

Komplikacijų, susijusių su: potrauminio streso sutrikimas didėja priklausomai nuo to, kiek laiko nėra teikiamas gydymas, be to, tai priklauso nuo asmens aplinkybių ir galimybių kreiptis pagalbos. Didelį gretutinių ligų, susijusių su PTSS, lygį taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, esant lėtiniam PTSS kurui, piktnaudžiaujama medžiagomis, pirmiausia alkoholis ar nereceptiniai vaistai. Dėl šio priklausomo elgesio atsiradimo fiziniai simptomai po tam tikro laiko pridedami prie psichologinių simptomų, o tai gali dar labiau padidinti nukentėjusiųjų nerimą. Be to, fiziniai simptomai, atsirandantys dėl nuolatinio kūno budrumo, gali vadovauti padidėjusiai žalai širdies ir kraujagyslių sistema, virškinimas ir kitos lėtinės ligos. Apskritai imlumas ligoms yra didesnis. Nelaimingų atsitikimų pacientams, sergantiems PTSS, vidutiniškai ilgesnis buvimas ligoninėje ir didesnė su traumomis susijusių komplikacijų rizika. Atsirandanti Depresija o asmenybės pokyčiai neretai apima socialines komplikacijas, kurios pasireiškia izoliuotai ar per didelę agresiją. Padidėja polinkis į savęs žalojimą, kuris gali išplėsti ir savižudybę. Šiame kontekste pirmiausia kyla psichologiniai sutrikimai nerimo sutrikimai asmenybės sutrikimai dažnai būna pratęsimo priežastis terapija.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Po traumuojančio įvykio paprastai tai yra gera mintis kalbėti terapeutui ar kitam patikimam asmeniui. Jei po įvykio atsiranda padidėjęs stulbinantis atsakas, abejingumo jausmas ir kiti PTSS požymiai, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Simptomus galima sumažinti padedant profesionalui, dirbant ir įveikiant suaktyvinantį įvykį. Po traumos ar įtemptos gyvenimo fazės reikia anksti kreiptis į ekspertų patarimus, nes kuo anksčiau gydomas potrauminis streso sutrikimas, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Asmenims, pastebėjusiems PTSS simptomus po sunkios avarijos ar smurtinių nusikaltimų, geriausia nedelsiant pasikalbėti su psichologu. Kiti kontaktai yra šeimos gydytojas, psichoterapeutas ar konsultavimo telefonu tarnyba. Jei vaikui pasireiškia potrauminio streso sutrikimo simptomai, pirmiausia reikia kreiptis į pediatrą ar vaikų ir paauglių psichologą. Ekspertas gali padėti nustatyti priežastį, padėti nukentėjusiam asmeniui gydyti traumą ir, jei reikia, paskirti tinkamus vaistus nuo simptomų.

Gydymas ir terapija

Yra įvairių gydymo būdų, pagal kuriuos gydomas potrauminio streso sutrikimas. Pavyzdžiui, yra požiūris, žinomas kaip kognityvinis elgesio terapija kovoti su potrauminio streso sutrikimu. Pavyzdžiui, nerimo valdymas naudojamas kaip šios psichoterapinės intervencijos dalis. Be to, yra keletas kitų psichoterapija psichologijos metodai, specialiai sukurti kovai su potrauminio streso sutrikimu. Kitas metodas, naudojamas kovai su potrauminio streso sutrikimu, yra EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas). Šis metodas, be kita ko, pagrįstas nukentėjusio asmens susidūrimo su dirgikliais, sukeliančiais potrauminio streso sutrikimą, ir labai greitų akių judesių deriniu. Kartu turėtų būti įmanoma sumažinti ligos sunkumą psichikos ligos. Farmakoterapija (ty terapija naudojant narkotikai) taip pat yra produktų, kurie naudojami kovojant su potrauminio streso sutrikimu. Pavyzdžiui, manoma, kad tinkami vaistai mažina nerimą, lydintį potrauminio streso sutrikimą, arba palengvina depresijos simptomus, kuriuos taip pat gali sukelti sutrikimas.

Prevencija

Kadangi trauminės situacijos, sukeliančios potrauminio streso sutrikimą, yra labai retai nuspėjamos ir paprastai nepriklauso nuo asmens, labai sunku imtis prevencinių priemonių priemonės nuo potrauminio streso sutrikimo. Tačiau gali būti labai svarbu, kad terapinė pagalba būtų teikiama iškart po trauminės situacijos, kad būtų galima išvengti potrauminio streso sutrikimo. Potrauminio streso sutrikimą galima sėkmingai gydyti, jei asmuo to siekia terapija. Nors simptomai užgyja maždaug 50 procentų sergančiųjų be profesionalios pagalbos, vis tiek patartina psichoterapinė pagalba. Negydomo PTSS atveju negalima visiškai susitaikyti su tuo, kas patirta, o ateities prognozė šiuo atveju yra blogesnė.

Požiūris

Ateitis visų pirma yra tolesnė priežiūra. PTSS gydymas yra naudingas profilaktikos ir paciento ateities planavimo požiūriu. Sergančiojo psichinė būsena sustiprėja, kad būsimi stresai nesukeltų antrojo ligos epizodo. Reikėtų vengti lėtinės ligos eigos; pasireiškimo rizika yra maždaug trečdaliui nukentėjusiųjų. Šiais atvejais jie jau daugelį metų kenčia nuo simptomų. Tolesnė priežiūra yra būtina, kad pacientas galėtų apdoroti tai, ką jis patyrė, ir atkurti jo gyvenimo kokybę. Tai naudinga, kad nukentėjęs asmuo galėtų suvaldyti savo emocijas, kai jam primenami stresiniai įvykiai. Tuo pačiu metu jo socialiniai įgūdžiai turėtų būti stabilizuoti, o reintegracija į jam įprastą aplinką turėtų būti vykdoma prižiūrint. Jei, nepaisant buvimo klinikoje, pacientas susiduria su reintegracijos sunkumais arba patiria netikėtą recidyvą, pagalba po gydymo yra ne tik patartina, bet ir būtina.

Štai ką galite padaryti patys

Potrauminio streso sutrikimą turintys pacientai gali išmokti nedelsiant palengvėti priemonės tai gali žymiai palengvinti jų kasdienį gyvenimą. Be to, tai gali palaikyti gijimo procesą. Informacija apie savo klinikinį vaizdą yra labai svarbi; tai turėtų būti padaryta skaitant tinkamas knygas ar vadovus. Keitimasis informacija su kitais sergančiaisiais, idealiu atveju - savipagalbos grupėse, padeda sumažinti savo kančių lygį. Taip pat patartina daug sportuoti. Bet koks sportas yra ypač naudingas miego sutrikimų ir nerimo atveju, kurie dažnai būna potrauminio streso sutrikimo metu. Taip pat labai naudinga pagerinti savo miego kokybę. Specialiuose grupiniuose seminaruose galima išmokti procedūrų, kad būtų lengviau užmigti ir išsimiegoti. Pacientai, turintys potrauminio streso sutrikimo, turėtų vengti bet kokių priklausomybę sukeliančių medžiagų kasdieniame gyvenime, nes taip galėtų būti vadovauti iki klinikinio vaizdo pablogėjimo. Teisėta narkotikai, t.y alkoholis or nikotinastaip pat gali neigiamai prisidėti prie gydymo proceso vilkinimo. PTSS sergantiems pacientams yra prasminga į savo ligą įtraukti savo šeimą ir, jei įmanoma, draugus bei pažįstamus. Tam dažnai reikia daug aiškinamųjų diskusijų. Potrauminio streso sutrikimu sergantys pacientai turėtų išmokti būti dėmesingi ir atidūs pasauliui, nes tokiu būdu jie dažnai atranda visiškai naujų savybių. Taip pat būtų idealu duoti laisvę savo kūrybai, pavyzdžiui, su nauju meniniu pomėgiu.