Potrauminis trauktinės sutrikimas reiškia psichologinio prisitaikymo sutrikimą. Šio sutrikimo atveju nukentėję asmenys susiduria su sunkumais susidorodami su nesėkmėmis.
Kas yra potrauminis trauktinės sutrikimas?
Potrauminis trauktinis sutrikimas taip pat žinomas kaip potrauminis trauktinės sutrikimas (PTED) ir yra vienas iš prisitaikymo sutrikimų. Medicininis terminas yra palyginti naujas, o 2003 m. Jį sukūrė vokietis psichiatras ir neurologas Maiklas Liepa. Psichikos sutrikimas atsiranda tada, kai žmonės patiria nepaprastą stresą, kuris vis dėlto nėra neįprastas gyvenime. Tai apima, pavyzdžiui, darbo praradimą, patirtus nuostolius, tarpasmeninius konfliktus ar problemas partnerystėje. Šiame kontekste nukentėję asmenys susijusius įvykius išgyvena kaip žeminančius, žalojančius ir neteisingus. Todėl jie elgiasi nuolatos aršiai ir agresyviai savo ar kitų žmonių atžvilgiu. Potrauminis trauktinės sutrikimas paliečia visas gyvenimo sritis ir yra susijęs su beviltiškumu, neviltimi, minčių blokavimais ir pykčiu. Pasak Maiklo Liepa, potrauminis trauktinės sutrikimas pasireiškia po intensyvaus socialinio perversmo. Klinikinis vaizdas pirmą kartą buvo apibrėžtas po Vokietijos suvienijimo 1990 m. Tačiau jokie dideli socialiniai pokyčiai neturi įtakos kartumo protrūkiui, o labiau pabrėžia, kad gyvenime tai yra gana įprasta. Remiantis skaičiavimais, du ar trys procentai visų Vokietijos piliečių kenčia nuo potrauminio kartumo sutrikimo.
Priežastys
Kartumas dažniausiai kyla iš asmeninio menkumo. Nukentėjusieji mano, kad kiti juos neteisingai suprato ar elgėsi nesąžiningai. Tačiau tuo pačiu metu jie jaučiasi negalintys nieko padaryti dėl patirtos neteisybės. Tačiau jei asmuo negali veiksmingai apsiginti, tai sukelia tokius jausmus kaip bejėgiškumas, rezignacija ir galiausiai kartėlis. Neretai intensyvus kartėlis sukelia ekstremalius jausmus, pavyzdžiui, baudžia suvokiamą kankintoją, kurie siejami su agresyviomis fantazijomis ir kartais sukelia smurtą ar išplėstines savižudybes. Tačiau paprastai kartumas yra jausmas, kuris laikui bėgant atslūgsta. Kol kas nepavyko išsiaiškinti, dėl ko potrauminio kartumo sutrikimas pasireiškia staiga. Pasak Maiklo Liepaprie sutrikimo prisideda ir psichologai bei psichiatrai. Taip yra dėl to, kad jie nepripažįsta tikrųjų pacientų problemų, todėl juos gydo tik dėl agresijos ar Depresija. Potrauminis trauktinės sutrikimas vyriškos lyties atstovams pasireiškia lygiai taip pat, kaip ir moterims, ir gali paveikti tiek jaunus, tiek senus žmones.
Simptomai, skundai ir požymiai
Yra keletas simptomų, kurie laikomi būdingais potrauminio kartumo sutrikimui. Pavyzdžiui, paveikti asmenys demonstruoja iš esmės blogą nuotaiką ir daro karčią įspūdį. Be to, jie jaučiasi nesąžiningai elgiamasi su gyvenimu, nusivilia bendraamžiais, kaltina kitus žmones tiek pat, kiek elgiasi agresyviai. Jie retai turi draugų, nes vis labiau pasitraukia iš socialinio gyvenimo. Kiti galimi PTED simptomai yra neramumas, vidinis neramumas, miego sutrikimai ir fiziniai skundai. Kraštutiniais atvejais pacientams kyla agresyvių minčių, įskaitant jų pačių mirtį ar išplėstą savižudybę. Be to, pacientas vengia tam tikrų žmonių ar vietų, susijusių su traumuojančia patirtimi.
Ligos diagnozė ir eiga
Norint diagnozuoti potrauminį trauktinės sutrikimą, turi būti taikomi keli kriterijai. Pavyzdžiui, pacientas puikiai suvokia savo psichologinį išgyvenimą, kuris, jo manymu, yra jo priežastis. Jis mano, kad sukėlusi patirtis yra įžeidžianti, giliai neteisinga ir žeminanti. Todėl jis jaučiasi bejėgis, piktas ir kartus. Jei pacientas prisimena sukėlusį įvykį, jis reaguoja emociškai susijaudinęs. Įspūdingi prisiminimai sukelia visišką psichikos sutrikimą sveikatai. Iki sukėlusios patirties nebuvo psichinių ligų, galinčių paaiškinti jo elgesį. Be to, simptomai išlieka ilgiau nei šešis mėnesius ir apriboja nukentėjusį asmenį jo kasdieniniame gyvenime. Taip pat svarbu padaryti a diferencinė diagnostika sergant kitomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip Depresija arba potrauminis stresas sutrikimas. Be to, dauguma prisitaikymo sutrikimų yra laikini. Kadangi potrauminis trauktinės sutrikimas yra gana naujas psichikos sutrikimas, tiksli jo eiga vis dar neaiški. Be to, yra dideli individualūs skirtumai.
Komplikacijos
Mintys apie savižudybę ir savižudybę gali pasireikšti kaip sunkios potrauminio trauktinės sutrikimo komplikacijos. Kai sergantysis žudo kitus, taip pat ir save, tai taip pat vadinama išplėstine savižudybe. Tačiau mintys apie savižudybę taip pat gali apimti tik nukentėjusį asmenį. Abiem atvejais reikalingas greitas gydymas. Priklausomai nuo to, koks ūmus polinkis į savižudybę, ambulatoriškai ar stacionare terapija gali būti svarstoma. Pavojaus sau ar kitiems atvejais taip pat galima padėti, kad būtų užtikrintas nukentėjusio asmens ir kitų saugumas. Potrauminis trauktinės sutrikimas dažnai sukelia a Depresijapanašaus mąstymo modelio. Dėl tragiško įvykio atsirandantis kartėlis gali turėti neigiamos įtakos ieškant darbo. Laikydamasis savęs išsipildančių pranašysčių principo, sergantysis gali save sabotuoti. Kaip dar viena komplikacija gali būti savęs žalojimas, pavyzdžiui, narkotikų, alkoholis ir tabakas naudoti. Neigiamas pagrindinis požiūris taip pat gali vadovauti į sunkumus daugelyje kitų gyvenimo sričių. Šeimos ir socialiniai konfliktai dažnai kyla kaip potrauminio trauktinės sutrikimo komplikacija. Agresyvus elgesys taip pat gali pasirodyti. Be tinkamo gydymo komplikacijos yra labiau tikėtinos nei gydant. Kartumas gali skatinti kitas psichines ligas, pavyzdžiui, depresiją, nerimo sutrikimaiir psichosomatiniai skundai.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei kartumas išlieka ilgą laiką ir daro vis neigiamą poveikį nukentėjusio asmens ar jo aplinkinių savijautai, patartina kalbėti terapeutui. Žmonės, kurie kenčia nuo asmenybės sutrikimas po trauminio įvykio arba dėl užsitęsusios psichikos sveikatai problemos turėtų būti tai gydomos. Kuo anksčiau sutrikimas diagnozuojamas ir gydomas, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Todėl net pirmuosius kartumo požymius turėtų ištirti terapeutas ar gydytojas. Jei yra ilgas pagrindas medicinos istorija, atsakingas gydytojas turi būti informuotas, jei simptomai sustiprėja arba yra susiję su kitais, galbūt save žalojančiais simptomais. Be psichologo, gali būti konsultuojamasi su neurologinių sutrikimų specialistu, jei įtariama, kad kančia atsirado dėl fizinės ligos. Paauglius, kuriems pasireiškia kartumo požymiai, reikia pristatyti paauglių psichologui. Priešingu atveju sutrikimas toliau formuosis pats ir progresuodamas sukels dar daugiau psichinių ir fizinių ligų.
Gydymas ir terapija
Potrauminio trauktinės sutrikimo gydymas nėra lengvas. Taigi pacientai dažnai atsistatydina arba priešinasi gydymo pasiūlymams. Vadinamoji išmintis terapija yra laikomas naudingu terapiniu požiūriu. Tai pažinimo variantas elgesio terapija sukūrė Michaelas Lindenas. Vykdydamas psichoterapinę procedūrą, pacientas apdoroja įvykį, kuris sukėlė jo kartėlį, kad pagaliau galėtų atsiriboti, o tai suteikia jam naują gyvenimo perspektyvą. Šiuo tikslu naudojamos patikrintos kognityvinės strategijos, kurios apima elgesio analizę, automatinių minčių analizę, veiklos stiprinimą, pažinimo pervadinimą ir poveikio procedūrą. Tuo pačiu metu pacientas atstato socialinius kontaktus. Siekdami ramaus požiūrio į gyvenimo problemas pacientai atlieka vaidmenų žaidimus, kurie juos įtraukia į kitus įžeidusių žmonių batus. Kai kuriems pacientams išmintis terapija nėra vadovauti į sėkmę. Kiti bent jau atgauna savo gebėjimą veikti. Tačiau neretai gydymas užtrunka keletą mėnesių ar net metus, kad parodytų sėkmę.
Prevencija
Norint išvengti potrauminio kartumo sutrikimo, patartina atsverti neigiamas mintis ir jausmus. Poilsis tokios technikos kaip meditacija, joga, qi gongas arba hipnozė, be kitų, tinka šiam tikslui.
Požiūris
Psichoterapija ilgesniam laikotarpiui rekomenduojamas kaip veiksmingas potrauminio trauktinės po gydymo gydymas. Psichoterapija turėtų sukelti pacientui ilgą laiką džiaugsmingą gyvenimą, neapkraunant įvairių simptomų. Tolesnė priežiūra yra svarbi, norint sukurti efektyvias kasdienio gyvenimo strategijas. Nors lengvesniais atvejais rekomenduojama stebėti ambulatoriškai, pacientai, turintys sunkų trauktinės sutrikimą, turėtų apsvarstyti reabilitaciją. Reabilitacijos metu pacientas gali išnaudoti tai, ką patyrė, ir taip būti pasirengęs grįžti į kasdienį gyvenimą. Kaip reabilitacijos priemonė reabilitacija stiprina paciento kūną ir protą bei padeda atgauti atsakomybę už save ir aplinką. Net ir patyrus sunkių išgyvenimų, reikia pripažinti paties paciento ribas ir sustiprinti jo savivertę. Asmeniniai ištekliai gali būti sutelkti atliekant priežiūros paslaugas, kad pacientas vėl taptų tinkamas kasdieniam gyvenimui. Tolesniame kurse poilsis metodai, tokie kaip autogeninė treniruotė arba progresuojantis raumuo poilsis taip pat gali būti naudojamas kasdieniame gyvenime siekiant sumažinti neramumo ar nerimo būsenas. Koncentracija pratimai, joga arba Qi Gong taip pat puikiai tarnauja kaip antrinė priežiūra priemonės ir gali būti gerai integruota į kasdienį gyvenimą. Kūrybingi požiūriai, tokie kaip menas ar muzika, taip pat gali teigiamai paveikti paciento sielą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Štai ką galite padaryti patys
Be psichoterapinio gydymo, nukentėjusieji gali keistis informacija tarpusavyje, ypač savitarpio pagalbos forumuose internete. Daugelyje miestų veikia savipagalbos grupės žmonėms, turintiems traumų. Kadangi potrauminio trauktinės sutrikimo klinikinis vaizdas vis dar nėra pakankamai žinomas, šiuo metu yra tik kelios savipagalbos grupės, kurios yra specialiai skirtos kenčiantiems nuo šio sutrikimo. Todėl patartina lankytis grupėje, kurioje nagrinėjamas susijęs potrauminio klinikinis vaizdas stresas sutrikimas. Lankytis grupėje taip pat rekomenduojama, nes tai padeda kenčiantiems užmegzti ryšį su kitais ir užmegzti pokalbius. Apskritai socialinių kontaktų atstatymas yra ypač svarbus. Nukentėjusieji turėtų palaikyti santykius su šeimos nariais, draugais ir pažįstamais arba susirasti naujų draugų. Jei privačioje erdvėje tam nėra galimybių, patariama ieškoti sporto klubų ar kultūros asociacijų. Ne mažiau svarbu vykdyti įprastą veiklą ir interesus bei juos gilinti. Nukentėjusieji turėtų gyventi pagal įprastą dienos režimą. Stresas reikėtų vengti arba gerokai sumažinti. Be to, tokia veikla kaip joga, meditacijaReiki, progresuojantis raumenų atsipalaidavimas, autogeninė treniruotė, Qi Gong, hipnozė arba malda gali padėti susidoroti su neigiamomis mintimis kasdieniame gyvenime, taip pat prisidėti prie streso mažinimo.
