Pasirengimas amputuoti pirštą | Piršto amputacija

Pasirengimas amputuoti pirštą

A atveju pirštas amputacija, geras pasirengimas yra labai svarbus norint kuo geriau gydyti pacientą ir geriausiu atveju išsaugoti pacientą pirštas. Po praradimo pirštas dėl nelaimingo atsitikimo, žaizda turėtų būti kuo greičiau gydoma slėginiu tvarsčiu, kad ji išliktų kraujas nuostolių iki minimumo ir kad audinių patinimas būtų kuo mažesnis. Sužeistas asmuo taip pat turėtų šiek tiek pakelti pažeistą ranką.

Be to, nupjauto piršto reikia ieškoti ir įdėti į švarų plastikinį maišelį. Šį maišelį geriausia įdėti į kitą plastikinį maišelį, pripildytą vandens ir šiek tiek ledo. Dabar labai svarbu pacientą ir nukirstą pirštą kuo greičiau pristatyti į rankų chirurgijos kliniką, kad būtų galima bandyti vėl pritvirtinti amputuotą pirštą. Pasirengimas operacijai susideda iš pacientui skiriamų nuskausminamųjų ir anestetinių vaistų bei žaizdos valymo.

Piršto amputacijos vykdymas

Piršto atveju amputacija dėl avarijos nukirptą pirštą dažniausiai bandoma pritvirtinti operacijos būdu. Šiame procese kaulai pirmiausia sujungiami ir tvirtinami vietoje. Tada chirurgas turi susiūti lenktuvą Sausgyslės, kraujas- nešiojančios arterijos ir nervų traktai.

Po to susiuvama kraujas nutekančios venos ir ekstensorius Sausgyslės. Galiausiai oda uždaryta. Operacija gali būti sėkminga ilguoju laikotarpiu tik tuo atveju, jei visos anksčiau minėtos struktūros vėl užgis.

Jei nėra galimybės, kad pirštas bus susiūtas ir gijęs, jei audinys yra per stipriai pažeistas, ant įvairių struktūrų susidaro lygūs žaizdos kraštai (kaulai, Sausgyslės) ir žaizda uždaryta taip, kad liktų galūnė. Viena galimybė praradus, pavyzdžiui, žiedą ar smilių, yra perkelti mažąjį pirštą į reikiamą padėtį, kad būtų pasiektas kuo mažesnis rankos funkcinis sutrikimas. Bet kokiu atveju po operacijos reikia gerti vaistus, tikrinti žaizdas ir atlikti funkcinius pratimus.

Vėlesnė piršto amputacijos priežiūra

Po piršto amputacija, tolesnę priežiūrą iš pradžių sudaro reguliarūs žaizdų tikrinimai, kad būtų galima nustatyti žaizdų gijimas sutrikimai laiku. Be to, uždėjus pirštą, reikia ištirti, ar operacija buvo sėkminga ir ar visos reikalingos struktūros, tokios kaip kraujas laivai ir nervai vėl auga kartu ir atnaujina savo funkciją. Tolimesnės operacijos metu atliekami kruopštūs judesio pratimai.

Tačiau, jei nepavyko pritvirtinti piršto ir lieka tik kelmas, tolesnė priežiūra skiriasi. Čia taip pat svarbiausias tikslas iš pradžių yra be komplikacijų žaizdų gijimas, tačiau laikui bėgant galimas protezo pritaikymas gali tapti tolesnės priežiūros tikslu. Svarbi to sąlyga yra tai, kad likusi galūnė galėtų kuo geriau išgydyti. Tam tikslui reguliariai uždedami specialūs slėginiai tvarsčiai.