Procedūra EMG
Tikslas elektromiografija (EMG) yra išsiaiškinti, ar klinikiniai simptomai atsirado dėl to. Tam elektromiografijoje (EMG) naudojamos įvairios Veiksmo potencialas motorinių agregatų (MUAP), kad būtų galima tinkamai įvertinti variklį elektromiografija. Vertintini parametrai apima MUAP bangos ilgį (amplitudę), laiką iki pirmosios smailės, MUAP trukmę ir fazių skaičių. Be to, galima aptarti, ar MUAPs, suveikusių vienai raumens stimuliacijai, yra pakankamas, padidėjęs ar sumažėjęs.
Kiekvieno raumens elektromiografinis tyrimas susideda iš keturių skirtingų tyrimo procedūrų, kurios visos atliekamos skirtingose raumens vietose. Įdėjus elektrodą, trumpai stimuliuojamas raumuo ir susidaro išsklaidomasis elektrinis potencialas. Jei ši elektrinė veikla tęsiasi net žymiai įvedus adatą į raumenį, tai rodo jau esamą raumens pažeidimą.
Tai gali būti uždegimo, patologinių raumens pokyčių (miotonijos) arba nepakankamo ryšio su raumens nervu (denervacijos) pasekmė. Jei įkišus adatą elektrinio aktyvumo nėra, tai rodo reikšmingą raumenų atrofiją arba a jungiamasis audinys raumens (fibrozinio raumens) pertvarkymas.
- Nervo pažeidimas,
- Nuo raumens pažeidimo arba
- Nė vienas iš aukščiau išvardytų dalykų neatsiranda.
Antroji bandymo procedūra elektromiografija (EMG) - įvertinti spontanišką ramybės būsenos raumens aktyvumą įvedus adatą.
Normalus ramybės būsenos raumuo nervų ir raumenų perdavimo taške nesiunčia jokių elektros impulsų, išskyrus mažus potencialus šalia variklio galinės plokštelės. Šie potencialai yra labai trumpi esant 0.5 - 2 ms ir visiškai normalūs (fiziologiniai). Tokiu atveju reikia pabandyti adatą įkišti į kitą vietą, kur nėra stimuliuojamos variklio galinės plokštės, kad būtų pašalintas šis trukdžių faktorius iš elektros laidumo.
Jei vis dėlto aptinkamas raumuo aptinka elektrinį potencialą, tai vadinama virpėjimu. Tai paprastai įvyksta, kai raumuo nebesusiliečia su tikruoju nervu ir tada pats sukuria elektrinį potencialą. Fibrilatonų potencialai paprastai trunka 1–4 milisekundes ir gali turėti keletą 100 mikrovoltų bangos ilgį. Be to, virpėjimo potencialai yra griežtai ritmiški ir dažnai atsiranda du ar tris kartus tiesiogiai vienas po kito.
Po nervų pažeidimas, gali praeiti 10–14 dienų, kol fibriliacijos bus matomos elektromiografijoje (EMG). Be inervacijos sutrikimų, uždegiminiai pokyčiai taip pat gali sukelti padidėjusį elektrinį aktyvumą ramybės būsenoje, ypač jei jie pasireiškia ūmiai ir yra susiję su ląstelių žūtimi (nekrozė). Be virpėjimų, poilsio metu gali pasireikšti fascikuliacijos.
Ši fascikuliacija atsiranda dėl nervo, kuris inervuoja motorinį mazgą, pažeidimo. Nervas išsikrauna elektra (depoliarizuojamas), dėl kurio susidaro veikimo potencialai variklio bloke. Paprastai tai vyksta keletą kartų per minutę ir tai yra ženklas nervų pažeidimas (neuropatija).
Be to, nervų pažeidimas, pačiam raumeniui pakenkta taip pat galima nustatyti esant išskyroms ramybės būsenoje. Vadinamieji miotoniniai išsiskyrimai yra veiksmo potencialai, kurie suveikia maždaug 100 kartų per sekundę ir trunka kelias sekundes. Jie rodo raumenų membranos jonų kanalų pažeidimą.
Taikant trečiąjį tyrimo metodą, raumens elektrinis aktyvumas gaunamas minimaliai valingai judant raumeniui. Šis metodas tiria, ar raumenys tarp pertraukos laiko 50–250 ms pertrauką susitraukimai. Jei šis laikas žymiai sutrumpėja (2 - 20 ms), tai rodo padidėjusį raumens jaudrumą (hiperžadinimą).
Tokią būseną gali sukelti, pavyzdžiui, hiperventiliacija, stabligė arba neuronų ligos, tokios kaip amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS). Jei šios elektromiografijos (EMG) fazės metu elektrinis potencialas nerandamas, daroma prielaida, kad nervinės skaidulos yra visiškai atskirtos nuo raumens (visiškas denervavimas). Atnaujintas nervų skaidulų tiekimas į raumenis gali užtrukti labai ilgai, nes nervų skaidulos auga tik 1 mm per dieną greičiu, o tai gali užtrukti atitinkamai ilgai po to, kai raumuo bus pašalintas iš traumos vietos.
Tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje daug dažnesnis lėtinis dalinis raumenų skaidulų denervavimas. Šiuo atveju kai kurie raumens motoriniai vienetai nebeteikiami nervai paskirti jiems, pavyzdžiui, dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo. Kūnas bando tai ištaisyti, vėl išsišakodamas likusias nervines skaidulas, kad inervuotų raumenų skaidulas, kurių nebeteikia nervai.
Tokiu būdu atskiros nervinės skaidulos gali pasiekti iki penkių kartų daugiau raumenų skaidulų nei anksčiau. Kita vertus, jei prarandami varikliai, dažnai pastebimas padidėjimas (hipertrofija) likusių variklių vienetų. Ketvirtoji elektromiografijos disciplina naudojama MUAP aptikti esant padidėjusiam savanoriškam raumenų susitraukimui iki maksimalaus susitraukimo.
Tai dar vadinama interferencijos modelio analize. Šis požiūris gali būti pirmasis nurodymas, ar klinikiniai požymiai atsirado dėl nervo ar raumens pažeidimo. Jei simptomų priežastis yra raumenų pažeidimas, MUAP turi mažesnę amplitudę; jei simptomų priežastis yra nervų pažeidimas, MUAP turi didesnę amplitudę, o pats MUAP trunka ilgiau. Tačiau nė vienas iš dviejų radinių nėra būdingas abiejų tipų žalai.
