Procedūra | Rentgeno stimuliacija

Procedūra

Rentgeno stimuliacinė spinduliuotė paprastai atliekama specializuotose radiacijos klinikose, vadovaujant radiologams. Dažnai tarpdisciplininis bendradarbiavimas vyksta su kitų sričių specialistais (pvz., Ortopedais). Po indikacijos Rentgeno stimuliacijos švitinimą patikrino specialistas, nustatoma tiksli radiacijos dozė, seansų skaičius ir radiacijos kryptis.

Vėliau radiacijai jautrūs kūno regionai, tokie kaip Skydliaukė arba genitalijų ar pilvo sritis yra padengtos švino prijuostėmis, apsaugančiomis juos nuo radiacijos. Galiausiai Rentgeno pati stimuliacijos spinduliuotė trunka tik kelias minutes ar net sekundes. Kaip taisyklė, Rentgeno stimuliacija gydymas atliekamas 6–12 seansų serija, atliekant 2-3 seansus per savaitę. Iš esmės naudojama ta pati įranga kaip ir Vėžys spindulinė terapija, tačiau radiacijos dozė per seansą yra nuo 0.5 iki 5 pilkų (iki 20 pilkų - kulno spurtui), Vėžys naudojamos 40-70 pilkos spalvos dozės. Jei nėra patobulinimo, po kelių mėnesių pertraukos galima atlikti tolesnę seriją.

Rizika

Rentgeno spinduliuotės rizika ir šalutinis poveikis, palyginti su skausmo malšintuvai.Kadangi, priešingai nei vartojant tabletes, į organizmą neveikia jokios veikliosios medžiagos Rentgeno stimuliacija radiacija, tiesioginio sisteminio (t. y. viso kūno) šalutinio poveikio generuoti negalima. Tik vietoje, ty švitinimo vietoje, oda gali sudirgti paraudimo ar sausumo pavidalu. Norint išvengti ar bent jau palengvinti šiuos odos simptomus, patariama dėl tinkamos odos priežiūros kreiptis į gydantį radioterapeutą.

Nuo to reikia atskirti ilgalaikę rentgeno dirginimo riziką. Nepaisant itin mažos radiacijos dozės, radioterapija tik šiek tiek padidina navikų ar organų sutrikimų riziką. Šiuo aspektu būtina reguliariai tikrinti tokiu būdu gydomus pacientus mažiausiai 6 mėnesius po švitinimo. Vaikams ir nėščioms moterims Rentgeno stimuliacija reikėtų vengti radiacijos ir kreiptis į medicininę ar chirurginę terapiją.