Procedūra | Kolonoskopija

Procedūra

Paprastai pacientas gali nuspręsti, ar jis nori gauti raminamąjį vaistą (pvz., Midazolamą), ar trumpą anestetiką (paprastai vartojant kartu su Propofolis), kad jis / ji nieko nepastebėtų iš egzamino. Tačiau reikia pažymėti, kad šiuo atveju galimybė vairuoti 24 valandas laikoma ribota. Pirma, pacientui suteikiamas vadinamasis lankstukas, mažas vamzdelis, kuris guli venas kad raminamasis ar narkotikas galima suleisti.

Prieš tai darant, pacientas paprastai būna ant šono. Be to, pulso oksimetras yra prijungtas prie vieno iš paciento pirštų, kad būtų matuojamas deguonies prisotinimas ir pulsas. Raminamasis vaistas /narkotikas suleidžiama, tada pacientas laukia, kol jis įsigalios.

Tuomet egzaminuotojas pradeda atsargiai įkišti kolonoskopą tiesiai į priekį ir judėti tol, kol jis pasieks priekinę kolonoskopą dvitaškis arba paskutinė dalis plonoji žarna. Po to kolonoskopas lėtai įtraukiamas ir oras įpurškiamas (įpūstas) į žarnyną, kad jis išsiplėstų, o tai žymiai pagerina matomumą. Šis oras kartais gali sukelti silpną dujų susikaupimas po apžiūros.

Tada visi dvitaškis yra kruopščiai išnagrinėti. Per kolonoskopija, ne tik galima įvertinti žarnyną, bet prireikus galima atlikti ir nedideles procedūras. Tai padaryti leidžia maži įrankiai, kuriuos galima įkišti į kolonoskopą.

Pavyzdžiui, esant nedideliam kraujavimui į dvitaškis, hemostazė įmanoma injekcijomis. Jei storosios žarnos polipai (atrandami gleivinės iškilimai, kurie bėgant metams gali išsigimti į kolorektalinę karcinomą), jie paprastai pašalinami atliekant tą patį tyrimą. Žarnyno pjūvių susiaurėjimo (stenozės) atveju šie pjūviai gali būti dar kartą išplėsti tyrimo metu (bougienage).

Jei aptinkamos pastebimos gleivinės sritys, nedidelis audinio mėginys (biopsija) galima paimti iš jų ir nusiųsti į laboratoriją ištirti. Visas tyrimas paprastai trunka apie 15-30 minučių. Vėliau pacientas gali vėl valgyti ir gerti.

Jei pacientui buvo paskirtas raminamasis ar anestetikas, jis kurį laiką liks įstaigoje stebėsena ir tada gali būti išleistas namo. Tačiau šiuo atveju vairuoti šią dieną nebeleidžiama. Paprastai po tyrimo pacientas neturi skundų.

Kartais būna šiek tiek dujų susikaupimas ir lengvas galvos svaigimo pojūtis, kuris gali trukti visą likusį dieną ir kurį sukelia raminamasis vaistas / narkotikas. Jei tokie simptomai kaip karščiavimas, negalavimas ar sunkus pilvo skausmas atsiranda po tyrimo, reikia kreiptis į gydytoją. Dažnas radinys yra polipai žarnyno.

Iš pradžių jie nesukelia jokių simptomų, todėl pacientas jų nepastebi ir dažniausiai pastebi tik profilaktinio tyrimo metu. Polipai bet kokia rūšis turi būti pašalinta, nes jos gali išsivystyti į pavojingas karcinomas. Daugeliu atvejų tai polipai yra nedelsiant pašalinami elektros kilpos pagalba ir siunčiami patologui diagnozuoti.

Didesnius polipus reikia pašalinti mažu peiliu. Kai kuriais atvejais po pašalinimo reikia nedidelės siūlės. Kraujavimas taip pat dažnai pastebimas a kolonoskopija.

Atsižvelgiant į tai, ar kraujavimas yra ūmus, ar injekuojamas, ar senesnis ir jau sustabdytas, sužeistą indą reikia perrišti nedidelio elektros prietaiso pagalba. Kartais reikia uždaryti adrenalino į indą, kad jį uždarytumėte. Jei kraujagyslė smarkiai kraujuoja, indą reikia uždaryti siūlu.

Maži žarnyno sienelių uždegimai, be mėginio paėmimo, paprastai fiksuojami tik nuotraukomis. Visi sitie kolonoskopija kolonoskopu galima atlikti tam tikras technines transformacijas. Atsižvelgiant į išvadas, kolonoskopijos trukmė gali labai skirtis.

Be to, anatominės sąlygos taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Kuo vingiuotas dvitaškis, tuo sunkiau egzaminuotojui manevruoti kolonoskopą ritėmis. Matomumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Jei pacientas kolonoskopiją atliko per trumpai prieš tyrimą ir žarnynas nebuvo švarus, tyrimo laikas gali būti pratęstas. Atsižvelgiant į radinius ir paimtų mėginių skaičių, taip pat galima pasiekti trumpesnį ar ilgesnį tyrimo laiką. Kolonoskopijos trukmė yra nuo 20 minučių iki vienos valandos, atsižvelgiant į pirmiau minėtus veiksnius.

Kiekviena procedūra kelia riziką, nors kolonoskopija paprastai laikoma labai mažos rizikos ir saugia. Vokietijoje kasmet atliekama daugybė terapinių ar diagnostinių kolonoskopijų, o komplikacijų pasitaiko retai. Tačiau prieš kiekvieną kolonoskopiją taip pat nurodoma rizika.

Tai visų pirma apima anestetiko netoleravimą. Tiesa, kad dozės paprastai būna mažos, todėl ir anestezija laikai trumpi. Tačiau netoleravimo reakcijos visada gali pasireikšti ir reikalauti tolesnio intensyvaus medicininio gydymo.

Kolonoskopijos metu ir po tyrimo gali atsirasti kraujavimas, dėl kurio taip pat gali prireikti tolesnių medicininių veiksmų. Kraujavimas gali atsirasti ypač tada, kai biopsija atliekama odos vietose arba pašalinus polipus. Net po procedūros hemoglobino sumažėjimas kraujas skaičius turėtų priversti galvoti apie kraujavimą, kurį sukelia kolonoskopija.

Kolonoskopas (specialus vamzdelis) žarnyne judinamas pirmyn ir atgal bei manevruojamas kreivėmis ir praeities kampais, tačiau atskirais atvejais žarnyne gali būti perforacijų, kurios blogiausiu atveju gali baigtis žarnos plyšimu ir sukelti avarinė operacija, kurios metu reikia susiūti žarnyną ir išvalyti pilvo ertmę bakterijos iš žarnyno, kad būtų išvengta rimtų kraujas apsinuodijimas. Tačiau ši komplikacija yra itin reta ir daugeliu atvejų jų galima išvengti. Tai taip pat gali paveikti organus, esančius šalia žarnyno.

Jei atsiranda perforacija, gali prireikti atviros chirurginės pilvo operacijos. Po kraujavimo ar perforacijos žaizdų gijimas gali atsirasti sutrikimų ir uždegimų, kuriems taip pat reikia specialaus gydymo. Mažiau dramatiški yra paviršiniai žarnyno sienelių pažeidimai, kuriuos sukelia vamzdelis, galintys sukelti kraujavimą, taip pat kraujavimas po operacijos paėmus mėginius ar pašalinus polipus iš žarnyno.

Šie kraujavimai turi būti sustabdyti jau tyrimo metu arba atlikti papildomą tyrimą, jei kraujavimas atsiranda vėliau po tyrimo. Kaip ir vartojant kitus vaistus, gali pasireikšti alerginės reakcijos į visas naudojamas medžiagas ir vaistus, kurie gali baigtis gyvybei pavojinga alergija šokas ar net mirtį. Todėl dėl bet kokio vaistų vartojimo ir alergijos reikėtų aptarti pirminėse konsultacijose, kad rizika būtų kuo mažesnė.

Visos šios komplikacijos yra labai retos, be to, daugelio jų galima išvengti turint pakankamą tyrimą atliekančio gydytojo patirtį, tačiau, nepaisant to, visada reikia tai nurodyti artėjant tyrimui, nes nėra jokios garantijos, kad nuo jų būtų gaila. Tačiau rizika paprastai didėja su paciento amžiumi. Rizika taip pat padidėja pacientams, kuriems yra lėtinis uždegimas žarnyno sienelėje, pvz Krono liga. Kadangi šiuo atveju žarnyno sienelės yra labiau pažeidžiamos, tyrimas niekada neatliekamas ligos epizodo metu įprastomis aplinkybėmis ir kitaip tik labai atsargiai.