Prognozė | Priekinio kryžminio raiščio plyšimas

Prognozė

Moksliškai įrodyta, kad žala kryžminis raištis gali padaryti nepataisomą žalą kelio sąnarys. Su labai didele tikimybe, a kelio sąnarys per anksti nusidėvės kelio sąnarys (artrozė) sugadinus kryžminis raištis buvo nukentėjęs. Remiantis moksliniais tyrimais, šiam nusidėvėjimui gali turėti teigiamos įtakos implantuojant priekinę dalį kryžminis raištis plastiko, tačiau jo negalima visiškai sustabdyti.

Kol kryžminių raiščių plyšimas visiškai užgis, reikia skirti maždaug 6–9 mėnesius. Tik praėjus šiam laikui, kelias paprastai vėl būna visiškai atsparus. Iš karto po traumos kelį pirmiausia reikia gydyti konservatyviai apie 4–6 savaites.

Priešuždegiminės ir dekongestantinės priemonės yra ypač svarbios. Tik tada paprastai seka faktinė operacija. Vėliau seka reabilitacijos etapas, kuris trunka apie 12 savaičių.

Pradiniu laikotarpiu po operacijos daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, skirtoms patinimui ir uždegimui mažinti bei keliui stabilizuoti įtvaru. Ramentais turi būti naudojamas kelias savaites. Tada kelias bus iš dalies apkrautas ir fizioterapija bus pritaikyta atitinkamai būklė.

Maždaug po 6 savaičių dažnai galima lengvai treniruotis dviračio ergometrą ar lengvai vaikščioti. Mažiau įtemptą sportą galima atnaujinti maždaug po 3-4 mėnesių. Sportas, kuris labai apkrauna kelį, pvz tenisas ar panašiai, paprastai galima atnaujinti maždaug po 6–9 mėnesių, kai vėl įmanoma visiškai atsilaikyti.

Įtvarai naudojami dviem laiko momentais, jei plyšta kryžminiai raiščiai. Pirma, įtvaras gali būti naudojamas stabilizuoti kelį iškart po traumos ir palaikyti dekongestantinį patinimą bei uždegimo mažinimą iki operacijos. Antroji svarbi taikymo sritis yra fazė iškart po operacijos.

Per šį laiką svarbu stabilizuoti kelį ir leisti judėti tik tam tikrame diapazone. Galiausiai operacijos metu užfiksuotas raiščių implantas pirmiausia turi augti kartu su kaulu, kad būtų ilgalaikis tikrai stabilus. Šiuo tikslu naudojami įtvarai, kuriuose judesio spindulį galima tiksliai sureguliuoti ir apriboti taip, kad galimas tik tam tikras kelio sulenkimas ar pratęsimas.

Tokiu būdu kelias iš pradžių gali būti tvirtinamas tam tikroje padėtyje. Tokiu stabilizavimu ir judesių, kuriuos leidžia įtvaras, rėmuose, po kelių savaičių galima pradėti kineziterapiją. Gydymo metu judesių amplitudė ir taip keliui tenkanti apkrova visada gali būti pritaikyta individualiam gijimo procesui. Tai labai sumažina riziką dar kartą pažeisti naują raištį arba atidėti gijimą neatsargiais judesiais ar perkrova po operacijos.