Pseudomembraninis enterokolitas: priežastys

Patogenezė (ligos vystymasis)

Clostridium difficile yra privaloma anaerobinė gramteigiama lazdelės bakterija. Formuodamas sporas, jis puikiai toleruoja daugelį cheminių ir mechaninių dirgiklių.

Ribotipai 014 ir 020 paprastai sukelia lengvesnę infekciją. Ribotipai 027, 017 (gamina toksinus) ir 078 (gamina toksinus) gali vadovauti iki sunkios ligos.

Clostridium difficile gali gaminti šiuos du toksinus: toksiną A (enterotoksiną) ir toksiną B (citotoksiną). Tačiau ar toksinas išsiskiria, labai priklauso nuo žarnyno mikrobiomos būklės (sunaikinti flora). Dėl enterotoksino padidėja skysčių ir elektrolitų sekrecija. Citotoksinas pažeidžia žarnyną gleivinė.

Genezė (priežastis) Clostridium difficile infekcija (CDI) yra daugiafaktorinė.

Etiologija (priežastys)

Su ligomis susijusios priežastys.

Kraujas, kraujodaros organai-imuninė sistema (D50-D90).

• Imunosupresija, nepatikslinta

burna, stemplė (maisto vamzdis), skrandisir žarnos (K00-K67; K90-K93).

• Žarnyno floros sutrikimas, nepatikslintas

toliau

• Apsilankymas greitosios pagalbos skyriuje
• Sunki liga, nepatikslinta
• ≥ 2 gretutinės ligos (gretutinės ligos).
• Hospitalizacija ar hospitalizacija, įvykusi per pastaruosius 3 mėnesius, arba apgyvendinimas bendruomenėje sveikatai priežiūros įstaigos / ilgalaikės priežiūros įstaigos.
• Pilvo chirurgijos (pilvo operacijos) procedūros.
• Ambulatorinės intervencijos
• Dantų procedūros
• Vietoj C. difficile infekcijos
• Sąlyga po antibiotiko terapija per pastaruosius 3 mėnesius.

Vaistas

• Antibiotikai * (agentai, veikiantys bakterines infekcijas); pagrindinė su Clostridium difficile susijusio viduriavimo rizika yra dabartinė arba buvusi antibiotikų terapija per pastaruosius 3 mėnesius; praėjus keturioms savaitėms po antibiotikų terapijos; 40-60% atvejų; ypač:
  • Didelė rizika
    • Ampicilinas
    • Aminopenicilinai (amoksicilinas)
    • Cefalosporinai (cefoksitinas, ceftazidimas, ceftriaksonas, cefuroksimas).
    • Chinolonai /fluorochinolonai/ girazės inhibitoriai (ciprofloksacino, moksifloksacinas, nalidikso rūgštis, norfloksacinas, lomefloksacinas, Levofloxacin, ofloksacino).
    • Linkozamidas (klindamicinas)
  • Vidutinė rizika
    • Imipenemas
    • Karbapenemai (imipenemas)
    • Tetraciklinai (doksiciklinas, minociklinas, tetraciklinas).
    • Trimetoprimas
  • Maža rizika
    • Aminoglikozidai (amikacinas, apramicinas, genetinas (G418), gentamicinas, kanamicinas, netilmicinas, neomicinas, paromomicinas, spektinomicinas, streptomicinas, tobramicinas).
    • Β-laktamo antibiotikas (piperacilinas).
    • Plataus spektro penicilinai (mezlocilinas, tikarcilinas).
    • Glikopeptidas antibiotikai (vankomicinas).
    • Makrolidai (azitromicinas, eritromicinas, klaritromicinas, ypač klaritromicinas ir azitromacinas).
• H2 antihistamininiai vaistai (H2 receptorių antagonistai, H2 antagonistai, histamino H2 receptorių anatgonistai; agentai, kurie slopina skrandžio rūgštis, be kita ko) - cimetidinas, famotidinas, lafutidinas, nizatidinas, ranitidinas, roksatidinas.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo narkotikai (NSAID, NVNU; yra skausmo malšintuvai turinčios nuskausminamųjų, karščiavimą mažinančių ir priešuždegiminių savybių), pvz ibuprofenas, diklofenakas.
• Protonų siurblio inhibitoriai (PPI; rūgščių blokatoriai) - esomeprazolas, lansoprazolas, omeprazolis, pantoprazolo, rabeprazolo urvas! Nenaudokite ištisinio terapija su PPI; šie vadovauti 3 kartus padidėja sunkios žarnyno infekcijos C. difficile rizika.

* Kadangi Clostridium difficile yra atsparus beveik visiems plataus spektro antibiotikai, antibiotikas terapija gali sukelti šio gemalo dauginimąsi.