Ptozės veikimas

Įvadas

Jei yra ryškus su amžiumi susijęs ar įgimtas ptozė, nukentėjusiųjų operacija akies vokas yra nurodytas. Tačiau jei ptozė sukelia paralyžius ar raumenų silpnumas, operuoti paprastai nereikėtų. Arba šiais atvejais baras akiniai galima pritvirtinti viršutinę dalį akies vokas aukštyn.

Operacija atliekama pagal vietinę arba bendroji nejautra. Viršutinė akies vokas chirurgine technika pakeliamas taip, kad akies voko tarpas būtų funkciškai išplėstas ir ptozė yra pašalinamas. Atsižvelgiant į išvadas, iš kelių galimybių galima pasirinkti tinkamą techniką, kuri geriausiai tinka individualiai ptozei.

Bendra informacija

Jei yra lengva ptozė, dalis nupjaunama iš užpakalinio viršutinio voko srities ir nupjauti kraštai susiuvami taip, kad vokas būtų sugriežtintas (operacija atlikta pagal „Fasanella-Servat“). Ptozei gydyti dažnai pašalinama akies voko kėlimo raumens dalis (nuo 10 iki 22 milimetrų, priklausomai nuo ptozės sunkumo), vadinamoji levatoriaus rezekcija. Taip pat galima chirurginiu būdu sulankstyti raumenį, kad būtų patrumpinta. Esant sunkiai ptozei ar trūkstant vokų pakėlėjo raumenų jėgai, galima įsivaizduoti ir chirurginę vokų pakėlimo raumens pakabinimą ties priekiniu raumeniu (priekinio pakaba). Po operacijos pacientas gali pakelti voką judindamas kaktos raumenį.

Galimos komplikacijos

Dažnai būna mėlynių ir patinimų, tačiau jie dažniausiai savaime išnyksta. Retai pažeidžiama pati akies struktūra. Dažnai poveikis po operacijos būna per silpnas (nepakankama korekcija), todėl vis dar yra ptozė.

Retkarčiais taip pat yra priešingai, todėl vokas yra per daug ištemptas. Tai gali sukelti vokų uždarymo trūkumą, todėl akis gali išdžiūti ir a ragenos opa yra įmanoma. Todėl iš dalies galima atlikti kitą operaciją.

  • kraujavimas
  • Nervų sužalojimai
  • Infekcijos
  • Žaizdų gijimo sutrikimai
  • Taip pat galimi randai.