Likutis yra psichinė būsena, kuriai būdingas sujaudinimas ir jaudulys. Subalansuotą žmogų mažiau vargina nerimas ir agresija, nei nesubalansuotą.
Kas yra pusiausvyra?
Pusiausvyra yra psichinė būsena, kuriai būdingas sujaudinimas ir jaudulys. Žmogaus emocijų diapazonas yra platus ir būdingas daugeliui sutrikimų. Subalansuotų žmonių emocinis spektras yra labai gerai subalansuotas. Nei viena iš emocijų nėra per daug sureikšminta įtakų; Vietoj to, ramus žmonių emocinis pasaulis yra meiliai nukreiptas į save ir kitus. Ramybės būsena taip pat yra pasitikėjimo savimi išraiška. Subalansuota dvasios būsena tampa ypač svarbi, kai visuomenė orientuota į našumą, nes vis daugiau žmonių ieško būdų pabėgti stresas spąstus ir pasiekti didesnę vidinę ramybę. Likutis dažnai prilyginamas didesniam pasitenkinimui, tačiau tai nereiškia to paties. Likutis įtakoja vidiniai ir išoriniai veiksniai. Naudodamiesi įvairiomis technikomis, kurių galima išmokti, nesubalansuoti žmonės gali pasiekti daugiau vidinės ramybės. Pusiausvyrą torpeduoja nepasitikėjimas savimi ir savęs atstūmimas. Baimė, kad juos atstums kiti, daro žmones neramius ir nesaugius.
Funkcija ir užduotis
Psichinė pusiausvyra yra būsena, kurios trokšta daugelis žmonių, tačiau dažnai sunku pasiekti. Mes visi norime, kad galėtume rasti darbingą sprendimai į problemas ir žvelgti į ateitį optimistiškai. Kiekvienas žmogus turi asmeninį pasirodymą ir stresas riba, taigi priemonės kad vadovauti norint pasiekti didesnę pusiausvyrą, žmonės labai skiriasi. Žmonės gali atlaikyti aukštesnį lygį stresas kelias dienas, tačiau tai neturėtų būti nuolatinė būklė. Būtent situacijos įvertinimas sukuria jausmą. Paprastai tai yra mūsų pačių požiūris į dalykus, kurie verčia mus jaustis beviltiškais, piktais, prislėgtais ar dar ramiais. Kaip ir kitos emocinės būsenos, ramybė prasideda ir galvoje. Laikydamas šaltį vadovas net ir sunkiose situacijose yra vienas iš geidžiamiausių žmogaus egzistavimo tikslų. Ilgainiui disbalansas sukelia visų rūšių fizinius ir psichinius nusiskundimus. Žmonės nepasiekia pusiausvyros be sąmoningų veiksmų. Tie, kurie nepaveldėjo šio stabilumo ar nesugebėjo jo įgyti, greičiau patiria stresą. Pasitikėjimas ir optimizmas padeda labiau subalansuoti psichiką. Pasitikintys savimi nesėkmės atveju asmeniškai nekvestionuoja savęs, tačiau atsižvelgia į aplinkybes rezultatą. Žmonės, kurie nejaučia kitų malonės, tačiau žino, kad gali daugeliu atžvilgių paveikti savo gyvenimo situaciją, jaučiasi stipresni ir taip atsipalaidavę. Emocinis disbalansas riboja savigydos galias ir lemia gyvybinės energijos praradimą. Šiame kontekste žmonėms patinka kalbėti apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Jis siekia subalansuoti asmeninį ir darbinį gyvenimą. Norint išlikti sveikam ilgainiui, abi gyvenimo sritys turėtų būti subalansuotos. Tie, kurie patenka į nesubalansuotą gyvenimo situaciją, dažnai tai perkelia į savo darbo rezultatus, o tai gali sukelti sunkių pasekmių.
Ligos ir skundai
Pusiausvyrą galima pasiekti taikant daugelį metodų. Pirma, reikia rasti disbalanso priežastį. Jei reikia, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių ir juos spręsti. Streso simptomai turėtų būti laiku gydomi, nes dėl nuolatinio streso žmonės suserga. Nesubalansuoti žmonės rodo psichinius ir fizinius simptomus. Jie kenčia nuo neigiamų jausmų, tokių kaip nesaugumas, baimė, pavydas, pavydas, agresija ir problemos bendraujant su kitais žmonėmis. Visi jie yra organinių ligų pranašai, nes organizmas negali jų visam laikui kompensuoti, todėl jie jame pasireiškia. Ilgalaikio streso atveju Kortizolio lygis yra nuolat aukštas. Streso hormonas sukelia išsekimo būsenas ir bejėgiškumo jausmus. Įrodyta, kad nuolat aukštas Kortizolio lygis sugadina kraujas laivai ir gali vadovauti į insultas ir širdis ataka. Taigi streso mažinimas yra gyvybiškai svarbus. Tie, kurie užtikrina gerą asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą, ilgainiui išlaiko save psichiškai ir fiziškai sveiki. Kuo anksčiau pastebimas stresas ir išsekimo būsenos, tuo geriau juos galima gydyti. Visų pirma, darbo vietoje svarbu užtikrinti tinkamą užduočių skaičių ir pakankamai manevro. Pusiausvyrą galima pasiekti ir aktyviai. Žmonės, kurie reguliariai sportuoja, paprastai jaučiasi geriau nei vangūs žmonės, nes sportas išlaisvina laimę hormonai. Stresą sukeliančių minčių atleidimas yra dar vienas ramybės metodas. Suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei priimti dalykus, kurių negalima pakeisti, yra naudinga strategija prieš neigiamą stresą. Nesugebėjimas imtis savarankiškų veiksmų yra pagrindinis streso faktorius. Tie, kurie iššūkį vertina ne kaip grėsmę, o kaip galimybę mokytis, susigrąžina savo gyvenimo kontrolę, nes ramybė yra naudinga sveikatai, o nuolatinis stresas gali sumažinti gyvenimo trukmę. Geriau valdant laiką, mankštinantis, streso valdymas ir streso prevencijos metodų, atsiranda daugiau rimties. Vizualizacija, akupunktūra ir daugelis kitų metodų gali paveikti emocijas taip, kad jos turėtų teigiamą poveikį. Tokiu būdu pasiekiama pusiausvyra visose gyvenimo situacijose - svarbi sąlyga norint tapti sveikam ir išlaikyti jį sveiką. Metodai poilsis, kvėpavimas technikos ir meditacija padėti pasiekti pusiausvyrą. Tikslinė kvėpavimas tūkstančius metų buvo patikrintas streso mažinimo metodas. Giliai kvėpavimas sumažina pulso dažnį ir normalizuoja padidėjusį širdis norma. Asmenys gali išbandyti skirtingus metodus, nes ne viskas patinka visiems vienodai. Tačiau visi gali ir turėtų žengti kelyje su viltimi, nes ramūs žmonės gali lengviau susidoroti su sunkiomis situacijomis ir geriau susidoroti su visuomenės reikalavimais. Taigi ramiai veikiantys žmonės įgyja daugiau gyvenimo kokybės.
