Radiojodo terapija Jodas

Radiojodo terapija

Yra keletas radioaktyviųjų jodas izotopai, kurie naudojami medicinos srityje. Svarbiausia yra radioaktyvioji jodas izotopas 131- Jodas. Tai beta emitteris, kurio pusinės eliminacijos laikas yra maždaug aštuonios dienos ir yra naudojamas radiojodo terapija nes žmogaus organizme jis yra saugomas tik ląstelėse Skydliaukė. Radiojodo terapija yra procedūra iš branduolinės medicinos srities, ji naudojama gydant Graveso liga, skydliaukės autonomija ir tam tikri skydliaukės navikai.

Radiojodo terapija buvo naudojamas pusę amžiaus ir dabar laikomas labai saugia procedūra be daugybės šalutinių poveikių. Kadangi radiojodo terapija, kaip rodo pavadinimas, atliekama radioaktyviuoju, ty spinduliuojančiuoju jodas, jam galioja tam tikri teisiniai reglamentai. Vokietijoje tai gali būti atliekama tik ligoninėje, ty stacionare.

Gydantis gydytojas turi turėti leidimą atlikti terapiją. Radioaktyviojo jodo terapija taip pat turi būti atliekama branduolinės medicinos terapijos skyriuje. Radiojodo terapijos veikimo būdas Radioaktyvusis jodas vartojamas per burną tabletėmis arba skysčio pavidalu.

Jei tai neįmanoma, jodas taip pat gali būti vartojamas į venas (į veną). Jodas patenka į kraujas per virškinamąjį traktą ir absorbuojamas Skydliaukė, Skydliaukė tada radioaktyvųjį jodą kaupia skydliaukės folikuluose.

Radiojodo terapija remiasi tuo, kad skydliaukė yra vienintelis organas, absorbuojantis jodą. Niekur kitur kūne jodas nesikaupia. Dėl to skydliaukė yra veiksmingai apšvitinta ir gali būti sunaikinta.

Tuo pačiu likusi kūno dalis yra beveik visiškai negailima ir dažniausiai yra nedaug šalutinių poveikių, kuriuos sukelia apšvitinimas. Taikymo sritys radioaktyviojo jodo terapija skydliaukės ligos. Svarbiausios ligos, kurioms gydyti galima taikyti radiojodą, yra skydliaukės autonominiai sutrikimai (autonominė adenoma, paskleista autonomija ir daugiažidininė autonomija), Graveso liga ir kai kurios skydliaukės rūšys Vėžys (būtent navikai, absorbuojantys jodą, tai yra būtina sąlyga norint gydyti radiojodu).

Tam tikroms ligoms gali būti taikoma alternatyvi vaistų terapija. Paprastai vienintelė tikroji radiojodo terapijos alternatyva yra chirurginis skydliaukės pašalinimas. Renkantis tarp radiojodo terapijos ir skydliaukės operacijų, reikia atsižvelgti į įvairius aspektus.

Pavyzdžiui, paciento amžius ir gretutinės ligos. Didelis amžius ir daugybė gretutinių ligų labiau tinka radiodiodinei terapijai, kad būtų išvengta operacijos streso. Tačiau yra keletas kitų aspektų, kurie byloja apie operaciją.

Pvz., Jodo sukeltą per didelę skydliaukės veiklą reikia gydyti operacija. Kiti svarbūs argumentai dėl operacijos yra įtariamas piktybinis navikas arba jei aplinkinės struktūros yra įstrigusios skydliaukės. Absoliuti kontraindikacija terapijai su radiodiodu yra nėštumas (nuo gerybinių skydliaukės ligų). Taip pat reikėtų vengti nėštumas jei žmogus buvo gydytas radiodiodu maždaug prieš šešis mėnesius.