Raumenų trūkčiojimas (žavesys)

Raumenų trūkčiojimas gali turėti daug reikšmių, pvz trauktis užmigti, trūkčioti vokai, mioklonija (raumenų traukimas su judesio efektu), tikas (reguliarus arba netaisyklingai pasikartojantis susitraukimai), spazmai (nevalingi, skausmingi raumenų susitraukimai), drebulys (drebulys), ar susižavėjimai.

Visiems raumenų trūkčiojimams būdinga tai, kad jie yra nevalingi susitraukimai (trūkčiojimai) raumenys.

Dėl drebulys, žr. žemiau „Drebulys“; apie spazmus ir spazmus, žr.Spazmai ir raumenų spazmai “žemiau.

Toliau mes sutelksime dėmesį į žavėjimo temą.

Fasikuliacijos (TLK-10-GM R25.3: Fasikuliacijos) yra netaisyklingos ir nevalingos susitraukimai of raumenų skaidulos ryšuliai, kurie tampa pastebimi matomiems raumenų trūkčiojimams, kai jie išsivysto paviršiniuose raumenų sluoksniuose.

Fascikuliacijos nėra konkretus ligos buvimo požymis; jie klasifikuojami kaip gerybiniai. Tik kitų simptomų, būdingų ligai, buvimas paprastai suteikia pagrindo patikslinti fascikuliacijas.

Fasikuliacijos gali būti daugelio ligų simptomas (žr. Skyrių „Diferencinės diagnozės“).

Vieno tyrimo metu sveiki savanoriai parodė susižavėjimą ultragarsas 43% atvejų dažniausiai pasireiškia pagrobėjo haliucio ilgajame raumenyje (pailgas, plonas griaučių raumuo medialinėje pėdos pusėje, kuri yra pėdos raumens dalis). Raumenų grupės virš kelio parodė tik kartais susižavėjimą.

Eiga ir prognozė: žaizdos dažnai atsiranda ant veido ar galūnių ir paprastai neturi klinikinės vertės. Tik dėl tolesnių simptomų būtina juos išaiškinti. Tokiais atvejais greičiausiai reikėtų kreiptis į neurologą, nes patologinės (patologinės) fascikuliacijos dažniausiai turi neurologinę priežastį. Tipiški gerybinių (gerybinių) fascikulų sukėlėjai yra stresas, nurijus stimuliatoriai (psichoaktyviosios medžiagos; stimuliatoriai) arba elektrolitų apykaitos sutrikimai (pvz., hipokalcemija (kalcis trūkumas), hipokalemija (kalis trūkumas) ir hipomagnezemija (Magnis trūkumas)).