Akys reiškia svarbiausią žmogaus jutimo organą. Jie ypač tinka orientacijai ir vizualiniam suvokimui. Tačiau įvairūs skundai ir ligos gali apriboti regėjimo proceso funkciją.
Kas yra vizualinis procesas?
Akys reiškia svarbiausią žmogaus jutimo organą. Visų pirma, jie tarnauja orientacijai ir vizualiniam suvokimui. Vaizdinis procesas vyksta sudėtingais mechanizmais smegenys ir akys. Lemiamas vaizdų perdavimo veiksnys yra šviesa. Tai sukelia tinklainės reakciją, dėl kurios atsiranda elektrinis dirgiklis. Su tam tikrų pagalba nervai, akys sugeba perduoti impulsą smegenys. Proceso metu informacija jau yra pakeista einant iš tinklainės į smegenys kad kitos struktūros galėtų apdoroti dirgiklius. Tačiau vizualinio proceso dalis yra ne tik mechaninis procesas, vedantis į aplinkos vaizdą, bet ir psichologinės pasekmės, atsirandančios dėl to, kas matoma. Kai dirgikliai pasiekia smegenis, jie turi interpretuoti ir analizuoti gautus impulsus. Aiškinimą įtakoja įvairūs veiksniai. Tai apima, pavyzdžiui, patirtį, prisiminimus ir individualius įvykius. Todėl suvokimas skiriasi kiekvienam žmogui ir negali būti apibūdinamas kaip tapatus.
Funkcija ir užduotis
Regėjimo procese krintanti šviesa vaidina lemiamą vaidmenį, kad būtų galima suvokti aplinkoje esančius objektus. Šviesa yra elektromagnetinis spinduliavimas kad vyksta bangomis. Skirtingi bangos ilgiai yra atsakingi už diferencijuojamas spalvas. Mažiausius šviesos elementus formuoja fotonai. Savo ruožtu jiems pavyksta perteikti akiai stimulą. Vizualinio proceso metu šviesa praeina per rageną, mokinys, lęšis ir stiklakūnis. Tik susikryžiavus tinklainei, vaizdas gali būti suformuotas. Šio proceso metu ragena ir lęšiukas laužo šviesą tokiu kampu, kad akiai būtų įmanoma priimti dirgiklius. Jei šviesa nėra tinkamai sulaužyta, rezultatas bus neryškus. Štai taip trumparegystė taip pat vystosi, pavyzdžiui, toliaregystė. Tada neuronai informaciją gauna keliais keliais. Ypač svarbios čia yra lazdelės ir kūgio ląstelės, kurios turi didelį jautrumą šviesai. Neuronai yra žmogaus organizmo nervinės ląstelės. Priklausomai nuo jų tipo, jie gali konvertuoti dirgiklius ir perduoti juos modifikuota forma. Kai dirgikliai pasiekia neuronus, regos nervas gali juos perkelti į smegenis. Perdavimas į priekį vyksta regėjimo keliu. Tai yra ryšys tarp akies ir smegenų. Jo pradžią galima rasti akies tinklainė, o tolesnė jo eiga yra per regos nervas. Corpus geniculatum laterale numato tolesnį dirgiklių pakeitimą regos spinduliuote. Vaizdinė spinduliuotė savo ruožtu tęsiasi į užpakalines smegenų skiltis. Šiame regione vizualiniai centrai gali būti lokalizuoti. Jie sugeba apdoroti tinklainės informaciją ir sukelti tinkamas reakcijas. Pavyzdžiui, vizualinė žievė yra ypač svarbi šiam procesui. Ji yra atsakinga už sąmoningą to, kas matoma, suvokimą ir interpretacijų bei emocijų paskyrimą. Vaizdinis procesas ypač tinka žmonėms orientuotis. Tokiu būdu galime įvertinti savo situaciją. Iš viso 80 procentų visos informacijos, kuri smegenis pasiekia per aplinką, teikia akys. Žmogaus akis sugeba atskirti apie 150 spalvų tonų. Vaizdinio proceso svarba paprastai paaiškėja tik tada, kai regėjimui yra apribojimų. Akys ne tik leidžia orientuotis, tokiu būdu taip pat galima suvokti visus objektus. Objektus galima apeiti ir pasiimti įrankius tolesniam apdorojimui. Be to, regėjimas taip pat tarnauja bendravimo tikslui. Tai apima, viena vertus, lūpų stebėjimą kalbos metu, kita vertus, veido išraiškas ir gestus, kurie pasąmonėje suteikia tam tikrų stimulų ir informacijos.
Ligos ir skundai
Vaizdinis procesas gali būti ribojamas įvairiais būdais. Manoma, kad sunkiausia apraiška yra aklumas, kuris visiškai trukdo regėjimui. Tačiau dažniau trumparegystė arba išsivysto toliaregystė. Trumparegiai suvokia neryškų aplinkos vaizdą. Objektai, esantys tik už kelių centimetrų, paprastai gali būti suvokiami aštriai. Tačiau kuo didesnis atstumas, tuo labiau vaizdas tampa neryškus. Trumparegystė sukelia šviesos pluoštas, kuris nėra optimaliai lūžęs. Šviesa yra sujungta tinklainėje. Per ilgas akies obuolys ar padidėjusi lęšio lūžio galia lemia tai, kad regėjimo proceso elementai nebėra optimaliai išlyginti. Dažnai trumparegystės sukėlėjai yra paveldimi ir pasireiškia per pirmuosius tris gyvenimo dešimtmečius. Kita vertus, toliaregystė reiškia, kad tolimi objektai suvokiami aštriai, o šalia esantys elementai atrodo neryškūs. Jei atskirų akies struktūrų lūžio jėga yra per silpna, šviesos pluoštas atsiranda per vėlai, todėl vaizdas tampa neryškus. Toliaregystė dažniausiai diagnozuojama gimus. Lemiamas veiksnys dažnai yra per trumpas akies obuolys. Tačiau, palyginti su trumparegiškumu, toliaregystė pasitaiko rečiau. Abu regėjimo defektus galima ištaisyti akiniai or kontaktinius lęšius. Tačiau regos sutrikimas gali pablogėti gyvenimo eigoje. Todėl gali tekti reguliariai koreguoti lęšius. Jei akyse nėra patologinių pokyčių, regos praradimo nereikia tikėtis dėl trumparegystės ar toliaregystės.
