Diagnozė
Net per nėštumas, diagnozė riešo kanalo sindromas yra padalintas į kelis etapus. Gydytojo ir paciento konsultacijos (anamnezės) metu pastebėtų simptomų aprašymas gali iš pradžių parodyti, ar nėra riešo kanalo sindromas. Vėliau šią įtariamą diagnozę galima pagrįsti kitomis priemonėmis.
Orientavimosi metu Medicininė apžiūra, reikia palyginti abi rankas. Šiame etape gydytojas ypatingą dėmesį skiria matomoms anomalijoms, tokioms kaip paraudimas, patinimas, mėlynės ir (arba) traumos. Vėliau, naudojant įvairias bandymo procedūras, galima patikrinti plaštakos ir pirštų judrumą bei jų jautrumą.
Be to, įvairūs provokacijos testai yra standartinės diagnozės dalis riešo kanalo sindromas, net per nėštumas. Atlikdamas šiuos tyrimus, gydytojas bando išprovokuoti skausmas būdingas riešo kanalo sindromui. Pavyzdžiui, jis paliečia riešo kanalą, kad patikrintų, ar nėra dirginimo vidurinis nervas.
Be to, ilgalaikis stiprus lenkimas riešas gali sukelti skausmas būdingas riešo sindromui. Taip pat galima atlikti elektrofiziologinį tyrimą nėštumas nedvejojant. Šis metodas gali padėti patvirtinti diagnozę „riešo kanalo sindromas“ ir įvertinti ligos mastą.
Šio tyrimo metu nervų laidumo greitis, ty laikas, kurio reikalauja vidurinis nervas perduoti apibrėžtą stimulą, yra matuojamas. Nervų laidumo greičio sumažėjimas būdingas esant ryškiam riešo kanalo sindromui. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir tolesnių vaizdavimo procedūrų.
Nėštumo metu, jei įmanoma, reikėtų vengti paruošti rentgenografinius, kompiuterinius ir magnetinio rezonanso tomografus. Dėl šios priežasties ultragarsas nėštumo metu atliktas tyrimas gali padėti patvirtinti diagnozę „riešo kanalo sindromas“. Be to, vadinamieji „elektromiografija“(Trumpai: EMG), kaip elektrinio aktyvumo matavimas raumenyse, kurį nervas tiekia nykščio rutulio srityje, yra svarbus metodas riešo kanalo sindromo diagnozė. Jei reikia, šį tyrimo metodą galima atlikti ir nėštumo metu.
