Riebios kepenys

Sinonimai

Steatohepatitas, riebalinis kepenų hepatitas, riebalinės kepenų ląstelės

Apibrėžimas

Per didelis riebalų kaupimasis audinyje kepenys (parenchima) vadinama kepenų ląstelių riebalų degeneracija (jei pažeidžiama daugiau kaip 5 proc.) arba riebiomis kepenimis (jei pažeidžiama daugiau kaip 50 proc.). Jei uždegiminė reakcija kepenys atsiranda kartu ar ligos eigoje, jos vadinamos riebiomis kepenimis hepatito (steatohepatitas). Tačiau riebus kepenys nėra savarankiška liga, o simptomas, kad riebalinės kepenys gali būti išgydytos, jei pakankamai gydoma pagrindinė liga. Atsižvelgiant į sukeliančią pagrindinę ligą, steatohepatitidų grupė yra suskirstyta į alkoholinę (ASH = alkoholinis steatohepatitas) ir nealkoholinę (NASH = nealkoholinis steatohepatitas) formą, kurią vis dėlto galima atskirti tik šviesos mikroskopu.

Priežastys

Riebalų kepenų vystymasis yra daugybė priežasčių. Biochemiškai riebalų perteklius arba sumažėjęs kepenų gebėjimas perdirbti šiuos riebalus lemia per didelį riebalų kaupimąsi. Dažniausia riebalų pertekliaus kepenyse priežastis yra lėtinis, padidėjęs alkoholio vartojimas.

Alkoholis absorbuojamas (pasisavinamas) virškinimo trakte ir per portalą patenka į kepenis venas. Piktnaudžiavimas alkoholiu reiškia, kad kepenų ląstelės nebegali funkciškai pašalinti riebalų rūgščių. Tai lemia tai, kad riebalai lieka ląstelėje.

Kuo daugiau riebalų atskiros ląstelės kaupia ir kuo daugiau ląstelių paveikia, tuo labiau išbrinksta kepenys. Kita dažna riebių kepenų išsivystymo priežastis yra liga diabetas cukrinis diabetas (paprastai II tipo cukrinis diabetas; diabetas). Lemiamas veiksnys yra sumažėjęs hormono poveikis insulinas ant organizmo.

Dėl to trūksta signalo, kad yra pakankamai energijos. Todėl kepenys nuolat stengiasi suteikti energijos ir gamina riebalų rūgštis (riebalų rūgščių sintezė) ir cukrų (gliukoneogenezė). Net ir šiuo atveju kepenų ląstelės nespėja išskirti visų į organizmą pagamintų medžiagų kraujas, kuris veda į ląstelės patinimą. Kiti riebalinių kepenų vystymosi veiksniai yra

  • Nutukimas,
  • Netinkama mityba (per mažai baltymų, per daug riebalų)
  • Genetinis stresas (hiperlipoproteinemija),
  • Narkotikų šalutinis poveikis (antibiotikai iš tetraciklinų grupės, kortizono) ir kiti.