Rizika ir komplikacijos
Pagal dabartinius tyrimus, dubens MRT yra nerizikinga ir šalutinio poveikio tyrimo procedūra, nes, palyginti su kitomis vaizdo procedūromis, tokiomis kaip Rentgeno arba kompiuterinė tomografija (KT), dubens MRT nenaudojami kenksmingi rentgeno spinduliai ar jonizuojančioji spinduliuotė. Rizika ar komplikacijos pirmiausia kyla, kai nėra pastebėta kontraindikacijų (kontraindikacijų) atlikti dubens MRT tyrimą, pavyzdžiui, jei prieš tyrimą nepašalinami metaliniai daiktai. Objektai, kuriuose yra metalo, įtraukiami į magnetinio rezonanso aparato magnetinį lauką ir gali sužeisti pacientą.
Be to, stiprus metalinių daiktų šiluminis išsiskyrimas magnetiniame lauke gali sukelti sunkius paciento nudegimus. Pacientai, dėvintys a širdies stimuliatorius neturėtų būti atliekamas dubens MRT tyrimas, nes magnetinis laukas kelia riziką susižeisti, kai pagreitėja elektrinės širdies stimuliatoriaus dalys, taip pat rizikuoja prarasti širdies stimuliatoriaus funkciją. Pacientams, kenčiantiems nuo klaustrofobijos (šnekamoji klaustrofobija), kyla nerimo ar net pavojus panikos priepuoliai gulint siaurame MRT aparato vamzdelyje. Norėdami to išvengti, pacientai, kenčiantys nuo klaustrofobijos, gali trumpai atlikti dubens MRT tyrimą anestezija.
Kai kuriais atvejais, norint geriau atskirti skirtingus audinius, būtina naudoti kontrastinę medžiagą, pavyzdžiui, norint nustatyti dubens organų navikus. Dažniausiai naudojamas gadolinio DTPA paprastai yra gerai toleruojama kontrastinė medžiaga. Šalutinis poveikis, pvz., Odos dirginimas, dilgčiojimas ar net skausmas vartojimo vietoje, diskomfortas, pykinimas, galvos skausmas arba alerginės reakcijos į kontrastinę medžiagą retai pasireiškia skiriant kontrastinę medžiagą.
