fonas
Greipfrutų sultys gali sukelti narkotikus sąveika buvo atsitiktinai atrastas 1989 m. klinikiniame tyrime ir patvirtintas tos pačios tyrimų grupės eksperimentu 1991 m. (Bailey ir kt., 1989, 1991). Tai parodė, kad greipfrutų sultys vartojamos vienu metu su kalcis kanalų blokatorius felodipinas žymiai padidina biologinis prieinamumas of felodipinas. Kaip rezultatas, kraujas slėgį galima sumažinti daugiau ir širdis norma padidėjo. Nuo to laiko šis reiškinys buvo tiriamas daugelyje kitų tyrimų.
Sąveikos mechanizmas
Greipfrutų sultys yra stiprus fermento CYP3A4 žarnyne inhibitorius, todėl slopinamas priešsisteminis farmacijos agentų metabolizmas. Tačiau jis neturi įtakos medžiagų apykaitai kepenys (galbūt didelėmis dozėmis). Yra dvi galimos to pasekmės. Pirma, metabolizmo slopinimas gali leisti aktyvesniam vaistui patekti į organizmą, padidėti biologinis prieinamumas sukeliantis sustiprėjusį farmakologinį ir toksinį poveikį. To pavyzdys yra felodipinas, kurį atitinkamu mastu žarnyne inaktyvuoja CYP3A4. Pacientų informacijoje atkreipiamas dėmesys į šį faktą: „Nevartokite kartu su greipfrutų sultimis, nes tai gali sustiprinti poveikį“. Antra, provaistai metabolizuojami žarnyne CYP3A4, gali neveikti organizme. Tačiau šis antrasis atvejis yra mažiau praktiškas. Greipfrutų sultys taip pat, atrodo, yra ištekėjimo transporterio inhibitorius arba aktyvatorius P-glikoproteinas ir slopinti žarnyno OATP. P-glikoproteinas daugeliui kelia transporto barjerą narkotikai. Dėl OATP slopinimo mažiau absorbuojamas vaistas, nes OATP skatina jo substratų patekimą į kraują (pavyzdžiai: feksofenadinas, talinololis, aliskirenas). Tyrimai parodė, kad suaktyvinti pakanka 250 ml (1 stiklinės) greipfrutų sulčių sąveika apie 24 valandas. Tik po 3 dienų metabolizmas normalizuojasi. Greipfrutų sultys negrįžtamai (savižudybių slopinimas) ir grįžtamai slopina CYP. Tai silpnesnis inhibitorius nei, pavyzdžiui, ketokonazolas ir ritonaviro, kuris papildomai slopina ir metabolimus kepenys. Kurie ingredientai yra atsakingi už poveikį, vis dar kyla diskusijų, nes tyrimo rezultatai prieštaringi. Taip pat reikia pažymėti, kad greipfrutų sultys nėra griežtai apibrėžta medžiaga, tačiau jas sudaro daugybė ingredientų, kurie skiriasi priklausomai nuo veislės, auginimo sąlygų ir gamybos proceso. Tarp kandidatų yra furanokumarinai, flavonoidai ir glikozidai.
Veikliosios medžiagos kelia susirūpinimą
Šie svarstymai aiškiai parodo, kad veiklioji farmacinė medžiaga turi atitikti tam tikrus sąveikos reikalavimus:
- CYP3A4 ir (arba) P-glikoproteinas arba OATP sunaikinti.
- žemas biologinis prieinamumas dėl atitinkamo žarnyno metabolizmo.
- Metabolinė inaktyvacija arba aktyvacija (rečiau).
Šie kriterijai iš dalies arba visiškai taikomi daugeliui praktikai svarbių agentų, pavyzdžiui, felodipinui, benzodiazepinai (midazolamas, diazepamas), vaistai nuo epilepsijos (karbamazepinas), imunosupresantai (ciklosporinas, everolimuzas, takrolimuzas), ŽIV proteazės inhibitoriai (sakvinaviras), antihistamininiai vaistai (terfenadinas, a. H.), anksiolitikai (buspironas), SSRI (sertralino), antiaritminiai vaistai (amjodaronas, dronedaronas), prokinetika (cisapridas) Ir statinai (pvz., simvastatinas).
Išvada praktikai
Greipfrutų sultys, kaip vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorius sunaikinti, gali sukelti narkotikus sąveika, suveikti nepageidaujamas poveikisarba, retesniais atvejais, sumažina vaistų veiksmingumą. Poveikis yra dozė ir koncentracija priklausomas: kuo didesnis ir labiau koncentruotas sultis, tuo stipresnis slopinimas. Praktinis aktualumas yra diskutuotinas ir nėra neginčijamas literatūroje. Manome, kad terapijos metu patariama susilaikyti nuo greipfrutų sulčių vartojimo su atitinkamais narkotikai kaip atsargumo priemonę. Praktinis kiekvienos veikliosios medžiagos tinkamumas turi būti įvertintas atskirai. Pavyzdžiui, sąveika su sildenafilis tikriausiai nekelia pavojaus pacientui, tačiau jo reikėtų vengti kaip atsargumo priemonę (Jetter et al., 2002).
