Iki 20 procentų visų paauglių susižaloja, dažniau serga merginos. Savęs sužalojimas dažnai pasireiškia kaip psichinių sutrikimų ar ligų simptomas.
Kas yra save žalojantis elgesys?
Savęs žalojantis elgesys reiškia veiksmus, kurių metu sąmoningai pakenkiama kūno paviršiui. Savęs žalojantis elgesys reiškia veiksmus, kurių metu sąmoningai pakenkiama kūno paviršiui. Tai reiškia, kad asmuo ne kartą daro sau sužalojimus. Tai galima padaryti sąmoningai arba nesąmoningai. Savęs sužalojimas nėra savarankiškas klinikinis vaizdas, bet sutrikimų simptomas. Tačiau šie savęs sužalojimai neturi savižudiško fono. Dažniausiai juos sukelia pjūviai su aštriais ar smailiais daiktais, pavyzdžiui, skutimosi peiliuku, peiliu ar stiklo skalda. Šis pjovimas ar įbrėžimas dažniausiai būna ant rankų ir kojų. nudegimai ar cheminiai nudegimai taip pat yra savęs žalojančio elgesio forma.
Priežastys
Savęs žalojančio elgesio priežastys yra labai įtempti įvykiai ir patirtys, kurios dažnai tęsiasi kurį laiką. Tai apima, pavyzdžiui, tėvų nepriežiūrą, dėl kurio trūksta saugumo, tėvų atskyrimą, su kuriuo vaikai dažnai negali susidoroti, seksualinę prievartą, žemą savivertę, polinkį į emocinį nestabilumą ir nesugebėjimą reikšti jausmų, įtampa ar pyktis kitu būdu. Paaugliai, turintys psichikos sveikatai problemoms ar sutrikimams gresia labai didelė savęs žalojimo elgesio rizika. Kitos priežastys yra psichinės ligos, tokios kaip Depresija, nerimas, panika, obsesinis-kompulsinis, valgymas ar ribos asmenybės sutrikimas. Susižalojančio elgesio priežastys yra labai įvairios. Retai yra tik vienas paleidiklis. Dažnai slypi daugybė priežasčių ir jausmų, kuriuos nukentėjęs asmuo sieja su elgesiu. Šiuo atveju emocinis stresas yra palengvintas fiziniu skausmas. Kūnas reaguoja skausmas padidėjus endorfinų, sukeliantis palengvėjimo jausmą ir poilsis. Dažnai priklausomybė išsivysto dėl savęs žalojančio elgesio, kurio nukentėjęs asmuo turi tęsti vėl ir vėl. Be pašalinės pagalbos noras įskaudinti negali būti palengvintas.
Ligos, turinčios šį simptomą
- Pasienio sindromas
- Tic ir Tourette sindromas
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas
- Potrauminio streso sutrikimas
- Valgymo sutrikimai
- Nerimo sutrikimas
Simptomai, skundai ir požymiai
Savęs žalojančiame elgesyje paprastai būna keli sužalojimai. Pirmiausia tai yra įpjovimai ar įplėšimai, kurie atliekami lengvai pasiekiamose vietose, tokiose kaip galūnės. Sužalojimo gylis paprastai yra vienodas, o sužalojimai dažnai grupuojami lygiagrečiomis eilėmis arba simetriški. Kalbant apie formas, dažnai pastebimos linijos, raidės ir žodžiai. Tėvams sunku atpažinti tokio elgesio požymius, nes nukentėjusieji sužeidimus dažniausiai slepia po drabužiais ir dėl gėdos nieko neįleidžia. Todėl labai svarbu reaguoti į galimus įspėjamuosius ženklus, norint gauti pagalbos ankstyvoje stadijoje.
Diagnozė ir eiga
Be fizinės žalos, kuri gali būti nedidelė, tačiau kai kuriais atvejais vienodai sunki ar net mirtina, save žalojantis elgesys vienodai lemia psichosocialinius sutrikimus, nes gali kilti gėdos, kaltės jausmas, stigmatizacija ar sumažėjęs savęs vertinimas. Nukentėjusieji dažnai kenčia dėl sutrikusio miego ir nuotaikos svyravimai. Jie apleidžia draugus ar pomėgius ir atsitraukia. Dėl randai sukurti, kuriuos nori paslėpti, jie vilki ilgus drabužius net ir šiltomis dienomis. Diagnozė nustatoma remiantis kūno sužalojimais. Sunkios ligos formos atsiranda dėl pakartotinio įskaudinimo ilgą laiką. Dažnai priklausomybė atsiranda dėl savęs žalojančio elgesio, kurio nukentėjęs asmuo turi vėl ir vėl siekti. Be pašalinės pagalbos noras įskaudinti negali būti palengvintas.
Komplikacijos
Paprastai, jei savęs žalojantis elgesys nėra gydomas, tai dažnai lemia tai, kad sergantis žmogus labai stipriai įskaudina save ir padaro sau gana didelę žalą. Tokie asmenys dažniausiai susižeidžia oda ar kitose srityse. Kai šis elgesys nėra gydomas, asmenys dažnai nesuvokia, kokią žalą sau daro, ir patys to nenutraukia. Blogiausiu atveju tai gali vadovauti į savižudybę ar sužeidimus, kurie gali kelti grėsmę paties žmogaus kūnui. Šie žmonės dažnai negalvoja apie savęs žalojimo pasekmes ir patys sau tai daro nežinodami, kad blogiausiu atveju gali nuo to mirti. Savęs žalojančio elgesio gydymas paprastai apima vaistus ir pokalbius su a psichiatras. Dažniausiai vartojami vaistai turi sunkų šalutinį poveikį. Jie apima nuovargis, galvos skausmas ar nerimastingumas. Šie šalutiniai poveikiai nėra ypač blogi; jie visų pirma skirti tam, kad asmuo toliau nesusižalotų. Jei padaryta pažanga, galima naudoti silpnesnius vaistus, kuriems nėra tokio sunkaus šalutinio poveikio. Blogais atvejais gydymas taip pat gali reikšti buvimą uždaroje psichiatrijos skyriuje.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?
Savęs žalojančio elgesio atvejais visada patartina kreiptis į gydytoją. Jei nesikreipiama į gydytoją, asmuo gali patirti baisių ir gyvybei pavojingų traumų. Blogiausiu atveju tai taip pat gali vadovauti į mintis apie savižudybę ir galiausiai apie savižudybę. Paprastai sau žalingą elgesį visada turėtų ištirti ir gydyti psichologas. Gali praeiti ilgas laiko tarpas, kol bus nustatyta elgesio priežastis. Daugeliu atvejų pacientas nesuvokia, kad jam reikia gydymo ir kenčia nuo būklė. Tokiais atvejais draugai ir šeima turi priversti gydyti ir tirti. Gydytis galima ir uždaroje klinikoje. Skubūs veiksmai yra ypač būtini, jei pacientas jau patyrė traumų ir ilgą laiką kenčia nuo savęs žalojimo. Ūmių sužalojimų atveju taip pat gali būti iškviestas skubios pagalbos gydytojas arba nukentėjęs asmuo gali būti nuvežtas į ligoninę.
Gydymas ir terapija
Dažnai sergantieji negali patys išsivaduoti iš save žalojančio elgesio. Per psichoterapija or elgesio terapija, yra didelė tikimybė nuo to atsitraukti. Čia sprendžiamos pagrindinės problemos, nes iš esmės labai svarbu atpažinti ir pašalinti pagrindinius sutrikimus. Nukentėjusiam asmeniui padedama sukurti naujas įveikimo strategijas, kuriomis būtų galima reaguoti į stresines situacijas. Be to, jie mokosi kalbėti apie emocijas, užuot reiškęs jas save žalojančio elgesio forma. Kuo anksčiau terapija prasideda, tuo didesnė tikimybė pasveikti, nors yra ir žmonių, kurių negalima gydyti. Būtina sveikimo sąlyga yra saugūs nukentėjusio asmens santykiai, pavyzdžiui, su partneriu, šeimos nariu, draugu ar terapeutu. Terapija gali būti palaikomas vaistais, jei, pavyzdžiui, sunkus Depresija, nerimo sutrikimas arba yra obsesiniai-kompulsiniai bruožai. Poilsis tokios technikos kaip joga taip pat gali padėti sustiprinti vidinį subalansuoti. Motyvacija pakeisti sau žalingą elgesį pirmiausia lemia sėkmę terapija. Terapija, vykstanti prieš žmogaus valią, paprastai nepadeda jokios pagalbos. Artimųjų priekaištų ir priekaištų atlikti nepatartina, nes tai gali sustiprinti priklausomybę nuo savęs žalojimo. Parodyti supratimą yra daugiau pagalbos.
Perspektyva ir prognozė
Susižalojančio elgesio perspektyva ir prognozė labai priklauso nuo simptomo sunkumo ir nuo paciento valios, todėl jų negalima visuotinai numatyti. Daugeliu atvejų gydant šį elgesį būtina psichologo terapija. Paprastai elgesys pasikeičia keliais mėnesiais. Tačiau ne visada galima manyti, kad pavyks. Tai taip pat labai priklauso nuo paciento fono ir jo ar jos valios. Todėl neretai nukentėjusieji turi būti gydomi specialiose klinikose. Tokiu atveju dažnai teigiamai progresuoja liga ir kontroliuojamas simptomas. Jei savęs žalojantis elgesys nebus gydomas, pacientas ir toliau skaudins save. Dažnai elgesį lydi agresyvi nuotaika. Nukentėjęs asmuo nusisuka nuo draugų ir šeimos ir labai save riboja. Tai veda prie socialinės atskirties ir dažnai Depresija ir mintys apie savižudybę. Blogiausiu atveju pacientas gali savęs žaloti iki savižudybės. Todėl nukentėjusieji turėtų likti kuo mažiau vieni, kad išvengtų gyvybei pavojingų sužalojimų.
Prevencija
Iš esmės, pokyčiai skausmas suvokimui negalima užkirsti kelio. Tačiau nejautrūs skausmui žmonės gali išmokti išvengti traumų. Visų pirma, norint išvengti psichologinių problemų atsiradimo nuo pat pradžių, visada svarbu stabili aplinka, kurioje vyrauja meilė ir saugumas. Nedelsiant reagavus į galimus požymius, galima išvengti savęs žalojančio elgesio peraugimo į priklausomybę. Poilsis metodai, taip pat mankšta, taip pat gali padėti prevencijai, nes tai yra geras „ventis“, leidžiantis išsijungti, išlaisvinti nusivylimą ir pyktį bei išvalyti protą.
Tai galite padaryti patys
Pirma, svarbu išmokti naujų įveikimo strategijų, kurias galima naudoti vietoj savęs žalojimo. Tai turėtų padėti susidoroti su stipriais jausmais, nepakenkiant jūsų kūnui. Jei noras save žaloti yra ūmus, sportas sportuojant gali būti išeitis. Kūrybinė veikla, pavyzdžiui, tapyba, taip pat gali būti išeitis. Taip pat galima išsiblaškyti ar atsipalaiduoti, kad būtų suvaldyti stiprūs jausmai. Jei įmanoma, galima susisiekti su patikimu asmeniu. Kalbėjimas apie dabartinę emocinę būseną padeda nelikti vienam. Padarę kažką gero sau, gydydami save, galite padėti sergantiesiems sumažinti įtampą ir spaudimą save žaloti. Jei reikia, gali būti naudojami pakaitiniai savęs sužalojimo veiksmai, kurie suteikia fizinį stimulą, tačiau nepakenkia kūnui. Pavyzdžiui, a šaltas galima įsivaizduoti dušą, ką nors pikantiško valgyti arba guminę juostelę, kurią nukentėjęs asmuo gali užrišti ant rankos. Būtina išbandyti, kurios strategijos padeda atskirais atvejais. Ilgainiui prasminga spręsti save žalojančio elgesio paleidiklius. Psichoterapija ypač čia gali būti naudinga. Jei nepaisant visko įvyko savęs sužalojimas, svarbu tinkamai jais rūpintis žaizdos ir, jei reikia, kreiptis į medikus.
