Simptomai
Vienintelis simptomas streso nelaikymas yra nekontroliuojamas ir nesąmoningas šlapinimasis kasdieniame gyvenime. Nukentėjusieji šlapimą pajunta iškart, kai išleidžiami dideli kiekiai, ir tik tada, kai kitą kartą tualete apsilankoma mažesniais kiekiais. Gretutinės aplinkybės streso nelaikymas atsirasti dėl trijų skirtingų ligos laipsnių. Šlapimo nutekėjimą kartais sukelia kosulys, bet kartais net gulint.
Diagnozė
Išsami anamnezė suteikia lemiamos informacijos diagnozuojant streso nelaikymas. Netrukus po fizinio aktyvumo pacientai pastebi nedidelį šlapimo nutekėjimą. Šiuo atveju diagnozei įdomus išsamus šlapinimosi dažnio ir kiekio per pastarąsias kelias dienas sąrašas.
If nelaikymas lydi labai padidėjęs šlapimo kiekis, priežastis gali būti kitur. Tada gydytojas gali atlikti a Medicininė apžiūra lytinių organų srities. Be to, yra ultragarsas apatinių šlapimo takų tyrimas, taip pat skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas.
Vadinamasis „pad testas“ gali suteikti informacijos apie jų mastą nelaikymas. Atliekant šį bandymą, nusidėvima anksčiau pasverta trinkelė ir atliekamos kelios judesių sekos. Jie apima veikia, lipimas laiptais, kosulys, šokinėjimas ir kiti judesiai.
Tada matuojama, kiek šlapimo nevalingai išsiskiria esant tam tikram štamui. Streso laipsnis nelaikymas priklauso nuo krūvio, dėl kurio atsiranda nevalingas šlapinimasis, sunkumo. 1 laipsnis reiškia didesnes apkrovas.
Tai apima sunkų kėlimą, bet ir kosulį, čiaudulį ar juoką. Ypač per paskutines tris veiklas kūnas daro spaudimą pilvui, o tai yra našta pūslė. Tai sukelia pūslė paspausti šlapimą ir šlapimo pūslę kaklas raumenys negali atlaikyti šio spaudimo.
2 laipsnis reiškia tolesnį streso nelaikymo progresavimą. Net nedidelis slėgio padidėjimas pilvo ertmėje veikia pūslė tokiu būdu, kad dubens dugnas raumenys negali sulaikyti šlapimo. Šis etapas apima visus greitesnius kūno judesius ir pastangas.
Pavyzdžiui, atsistoti, atsisėsti, vaikščioti ir šokinėti. 3 laipsnis reiškia paskutinį streso nelaikymo etapą, kai beveik nereikia jokio streso. Pakanka lengvų judesių, kad sukeltų nekontroliuojamą šlapinimąsi. Šiame etape taip pat skaičiuojamas šlapimo nelaikymas be judesio ir gulint.
Gydymas
Streso nelaikymas ir silpnumas dubens dugnas raumenis paprastai galima gydyti labai gerai. Daugybė konservatyvių terapinių metodų jau siūlo gerus rezultatus, tačiau naudojamos ir chirurginės procedūros. Konservatyvi terapija skirta stiprinti silpną šlapimo pūslę kaklas raumenys ir dubens dugnas raumenys apskritai.
Tai galima pasiekti tikslingai dubens dugno treniruotė arba su vaistais. Yra daug naujų terapinių metodų dubens dugno treniruotė. Tai apima elektrostimuliaciją, makšties svorį, gimnastikos pratimus ir daugelį kitų.
Šiems pratimams atlikti reikia teisingų nurodymų iš gydančio gydytojo. Gydymas vaistais gali būti vartojamas su estrogenais arba tam tikrais antidepresantais. Abi sukelia padidėjusį dubens dugno raumenų susitraukimą.
Tik tada, kai konservatyvios galimybės yra išnaudotos, galima apsvarstyti chirurginį streso nelaikymo gydymą. Daugeliu atvejų dubuo ir dubens organai yra palaikomi raiščiais ar kilpomis, kad būtų sumažintas dubens dugno raumenų spaudimas. Taip pat palaikoma ir sustiprinama šlapimo pūslė.
Audiniu taip pat galima suleisti Kolageno stiprinti dubens organų laikymąsi ir palengvinti raumenis. Dirbtinio uždarymo mechanizmai, įkišti po šlapimo pūsle, yra retesni. Be elektrostimuliacijos ir raumenų silpnumo gydymo vaistais, šlapimo nelaikymą galima gydyti taikant tikslinius pratimus prižiūrint gydytojams ar kineziterapeutams.
Turbūt paprasčiausią pratimą galima atlikti atsisėdus. Norėdami tai padaryti, sfinkterio raumuo šlaplė yra įtemptas sąmoningai ir kuo stipriau. Ši įtampa laikoma iki 10 sekundžių.
Jei pakartosite šią įtampą kelis kartus, turėtumėte skirti šiek tiek laiko raumeniui atsigauti. Tokiu būdu pratimą galima atlikti kelis kartus per dieną ir bet kur, net keliaujant. Reikia stengtis tik įtempti dubens dugno raumenis ir nenaudoti sėdmenų raumenų.
Gulint ar stovint taip pat galima patikrinti, ar sėdmenų raumenys taip pat nėra įsitempę. Atliekant pratimą, kuris vyksta gulint, skirtingi raumenys turėtų būti įtempti vienas po kito. Pirmiausia pilvo raumenys susitraukia, tada sėdmenų raumenys ir galiausiai dubens dugno raumenys.
Tai ne tik sustiprina raumenis, bet ir suteikia jausmą bei kontrolę atskiroms raumenų grupėms. Kiti pratimai yra pagrindinio pratimo variantai. Tada sfinkterio raumenį reikia sugriežtinti įvairiose padėtyse, pavyzdžiui, pritūpti, sėdėti sukryžiavus kojas ar stovėti. Keičiant padėtis, žmogus įgauna naują raumens kontrolę įvairiose kasdienėse situacijose. Be to, dėl pasikartojančio įtempimo padidėja raumens jėga.
