Simptomai | Galvos smegenų uždegimas

Simptomai

Galvos smegenų uždegimas iš pradžių dažniausiai pasireiškia pačių galvų paraudimu. Tai gali pasireikšti įvairiu laipsniu, niežulys, drėkinimas ar net deginimas šlapinantis. Be to, dažnai yra balkšvos, riebios dangos, vadinamoji smegma.

Ypač vaikams su VARPA, bet ir suaugusiesiems gali pasireikšti pūlingos išskyros. Tai dažnai užuodžia kvapą. Skausmas lytinio akto metu arba kai apyvarpė atitraukiama atgal, taip pat gali būti anomalija galvutės uždegimas.

Jei priežastis galvutės uždegimas labiau tikėtina, kad tai yra mechaninis dirginimas arba per didelis valymas džiovinant muilus ar dušo želes, gali būti, kad galvutės įtrūkusios ar net suragėjusios. Jei yra balkšvos, melsvos spalvos pakitimai ir gana progresuojantis randas, atsiranda sisteminė odos liga, pvz., Kerpės sklerozė ar vulgarinė pemfigus, visada turėtų būti atmesta. Galvos smegenų uždegimą iš esmės galima gerai gydyti.

Tačiau iki galutinės sėkmės gydymas gali užtrukti. Visų pirma, žinoma, svarbiausia yra į priežastį orientuota terapija. Jei smegenų uždegimas nėra infekcinis, pirmiausia reikia pašalinti kenksmingą įtaką.

Be to, odos vietų priežiūra ir sėdimosios vonios su ramunėlių ekstraktu ar kitomis dezinfekuojančiomis medžiagomis gali prisidėti prie gijimo. Aiškiai neinfekcinio uždegimo atveju - šviesa kortizono kremas taip pat gali būti naudojamas pačiam uždegimui slopinti. Gilės patepimas alyvuogių aliejumi ar kitais maitinančiais aliejais taip pat gali padėti.

Tai ypač svarbu iškart po šlapinimosi, nes jis sulaiko šlapimą nuo jau dirgintos odos. Gydant infekcinį galvutės uždegimą, grįžtama prie priemonių, kurios turi būti suderintos su atitinkamu sukėlėju. Tam svarbi ir aukščiau paminėta mikrobiologinė diagnostika.

Bakterinę infekciją paprastai galima gerai gydyti antibiotiku tepalu, pvz., Refobacin®. Esant užkrėtimui virusai arba mielių, atitinkamų tepalų su antimikotiniais ar antivirusiniais ingredientais yra rinkoje. Ypač infekcijos atveju higiena yra svarbus gydymo pagrindas. Reikėtų kruopščiai išvalyti galvutes, nes smegma liekana suteikia idealią dirvą mikrobai.

Čia gali padėti ir sėdimos vonios, jei galvučių negalima kitaip išvalyti gerai arba tik labai gerai skausmas. Sunkesniais atvejais, bet ir sisteminių infekcijų, tokių kaip chlamidijos ar sifilis, vietinio tepalo gydymo nepakanka. Tokiu atveju, tiksliai nustačius atitinkamą patogeną, antibiotikas turi būti vartojamas per burną arba kaip injekcija.

Jei varpos galvutės uždegimas yra labai nuolatinis, reikėtų apsvarstyti apipjaustymą, ypač jei apyvarpė yra gana siaura ir šiaip sunkiai judinama. Dažnai uždegimas gali būti gydomas visam laikui po apipjaustymo dėl geresnių higienos sąlygų ir mažiau drėgnos aplinkos. Uždegimo metu bet kokiu atveju reikia vengti lytinių santykių. Tai ne tik apsaugo galvutes, bet ir užkerta kelią galimai partnerio infekcijai. Su visais venerinės ligos reikia atsiminti, kad reikia gydyti ir partnerį arba bent jau pasitikrinti pas gydytoją.