Sinus frontalis (priekinis sinusas)

Priekinis sinusas (Sinus frontalis) priklauso kaip žandikaulio sinusas, sfenoidinis sinusas ir etmoidinės ląstelės į paranaliniai sinusai (Sinus paranasales). Tai reiškia oru užpildytą kaulo ertmę, kuri suformuoja kaktą ir, kaip ir kitas kaulo dalis paranaliniai sinusai, jis taip pat gali tapti uždegimas, kuris yra žinomas kaip sinusitas (žr. žemiau).

Anatomija

Priekinis sinusas susideda iš dviejų atskirų ertmių, esančių priekiniame kaule (Os frontale). Taigi priekinis sinusas yra virš nosies ertmė o taip pat virš orbitos. Jo užpakalinė siena jau ribojasi su priekine priekinio pagrindo dalimi kaukolė.

Interjere suporuotas priekinis sinusas yra padengtas gleivinė, kuris ant paviršiaus yra padengtas mažais, judamais plaukais (blakstiena epitelio), palyginamas su nosies gleivinė. Šių plaukų funkcija yra pernešti į sinusą patekusius svetimkūnius ir dulkių daleles link nosis. Link nosies ertmė yra maža pusmėnulio formos jungtis (Hiatus semilunaris), kuri atsiveria į vidurinę nosies landą.

Kaulas, kuriame yra priekinis sinusas, suteikia kaului stabilumo kaukolė ir taip apsaugo smegenys. Priekinis sinusas čia naudojamas lengvam kaulo konstrukcijai, nes be šios oro pripildytos ertmės kaulas būtų labai sunkus ir vadovas nepavyko pakelti. Kita priekinio sinuso funkcija yra suteikti rezonanso kamerą balso formavimui ir taip suteikti balsui individualų garsą ir pobūdį.

Be to, priekinio sinuso gleivinė, kuri yra gerai aprūpinta kraujas, turėtų sudrėkinti ir sušildyti orą, kuriuo kvėpuojame. Priekinis sinusas dar nėra nuo pat gimimo, bet susiformuoja tik gyvenimo eigoje. Galutinę formą jis pasiekia tik tada, kai auga kaukolė yra visiškas (paprastai nuo 20 iki 25 metų amžiaus).

Tai paaiškina, kodėl maži vaikai dar negali vystytis sinusitas. Kadangi sinusas išsivysto tik paauglystėje, nenuostabu, kad sinusų forma ir išvaizda labai skiriasi nuo vieno žmogaus iki kito. Dažnai abu urvai taip pat yra skirtingai dideli.