Situacijos raida
Kūdikiams nugaros smegenys vis dar užpildo stuburo kanalas iki apatinių juosmens slankstelių, vaikams jis siekia iki 4-osios juosmens slankstelis. Į tai reikia atsižvelgti atsiimant nervų skystį; tada reikia įvesti stuburo kanalas toliau žemyn, kad nekeltų pavojaus nugaros smegenys. Vėlesniais gyvenimo metais nugaros smegenys slenka vis aukštyn, nes yra „pritvirtinta“ prie smegenys, bet auga lėčiau nei stuburas.
Šis nugaros smegenų „pakilimas“ mediciniškai vadinamas ascensus medullae spinalis. Iš pradžių embriono vystymosi metu nervų segmentas yra priešais susijusį slankstelį. Stuburas nervai todėl yra priversti augti kartu su kaulinėmis struktūromis; todėl, didėjant amžiui, jie turi nusileisti vis staigiau: jų eiga stuburo kanalas tampa stačiau ir labiau įstrižai link dugno.
Todėl suaugusiesiems nugaros smegenų segmento aukštis apytiksliai sutampa tik viršutinės gimdos kaklelio smegenų srityje su atitinkamos poros išėjimo tašku. nervai. Stuburas nervai kilę iš apatinių nugaros smegenų dalių, suspaudžiami „ištraukiant“ nugaros smegenis iki minėtos cauda equina, arklio uodegos. Šis vystymosi procesas yra baigtas iki 12 metų.
Tikslioji inžinerija
Priekinėje pusėje (ventralinėje ar priekinėje) šiurkštus laidas rodo gilų pjūvį - mediana ventralisanterior fissure, kuriame priekinis stuburas arterija (A. spinalis anterior) eina, o jo galinėje pusėje (nugarinėje ar užpakalinėje) seklesnė vaga, vadinamasis sulcus medianus dorsalis posterior. Ši vaga tęsiasi link vidaus į smulkų pertvarą (septum medianum dorsale). Priekinis pjūvis ir užpakalinė pertvara nugaros smegenis padalija į dvi veidrodinio vaizdo puses.
Žiūrint į nugaros smegenų skerspjūvį, vidinis, drugelisformos pilkoji medžiaga gali būti matoma plika akimi (= makroskopinė). Iš jo galima atskirti ją supančią pluoštinę baltą medžiagą (substantia alba), esančią lauke. Tai forma drugelis skaičius skiriasi priklausomai nuo lokalizacijos.
Tiek nugaros smegenų krūtinės, tiek juosmens dalyje pilkojoje medžiagoje be priekinio ir galinio rago yra mažas šoninis ragas iš abiejų pusių. Viduryje eina centrinis kanalas (canalis centralis), skerspjūvyje matomas tik kaip mažytė skylutė; jis pripildytas alkoholio ir atspindi vidinę nugaros smegenų skysčio erdvę. Išilginis pjūvis rodo, kad šiuose taškuose nugaros smegenys yra storesnės nei likusiame stuburo kanale, nes iš čia atsiranda rankas ir kojas tiekiančios nervų šaknys - daugiau nervinių skaidulų ir dar daugiau nervinė ląstelė kūnai reikalingi čia.
Šie sustorėjimai taip pat vadinami intumescences (Intumescentia cervicalis gimdos kaklelio čiulpuose arba lumbosacralis juosmens srityje). Pilkosios nugaros smegenų medžiagos priekinis ragas (Cornu anterius) yra platus ir turi nervinė ląstelė kūnai, kurių pratęsimai (aksonai) juda link raumenų (vadinamieji motoneuronai). Taigi jie sudaro priekinės, motorinės (ty judėjimo) stuburo dalies kilmę nervų šaknis, kuri tęsiasi į šoną nuo nugaros smegenų.
Kita vertus, užpakalinis ragas yra ilgas ir siauras bei sudaro užpakalinės, jautrios stuburo nervų šaknų dalies, pernešančios periferijoje sukurtą „veltinio“ informaciją iki pat smegenys (pvz skausmas, temperatūra, prisilietimo pojūtis). Jų nervinė ląstelė kūnai vis dėlto guli vadinamajame stubure ganglionas, kuris yra už nugaros smegenų (bet vis dar yra stuburo kanale). Nepaisant to, ląstelių kūnai guli užpakaliniame rage, būtent baltųjų medžiagų ilgųjų priekinių ir šoninių sruogų, vadinamųjų sruogų ląstelių (žr. Žemiau) ). Šoniniame rage yra simpatiko vegetatyvinės nervų ląstelės (neuronai) nervų sistema (krūtinės ir juosmens smegenyse) ir parasimpatinė nervų sistema (sakraliniame smegenyse).
Šie „ragai“ skerspjūvyje rodomi tik kaip „ragai“ (drugelis sparnai"); jų yra - įvairiu laipsniu - visoje nugaros smegenyse, nesvarbu, kur ji yra perpjauta. Todėl jie iš tikrųjų yra stulpeliai, kai žiūrima trimačiai, ir jie taip pat vadinami stulpeliais arba briaunomis (columnae). Todėl priekinė rago kolona vadinama priekine kolona, užpakalinė rago kolona - užpakaline, o šoninė - šonine.
Savo ruožtu šios „kolonos“ neturėtų būti įsivaizduojamos kaip visur vienodo stiprumo sruogos, einančios per visą nugaros smegenis nuo viršaus iki apačios, nes iš tikrųjų jos susideda iš ląstelių grupių, dažniausiai penkių, kurios yra sujungtos viena su kita. Šios ląstelių grupės sudaro trumpus stulpelius, kurie gali tęstis per kelis segmentus, ty nugaros smegenų segmentus. Jie taip pat vadinami branduoliais (branduoliai = branduoliai).
Tada tokios ląstelių grupės ląstelės kiekvieną kartą yra atsakingos už vieną raumenį. Jei, pavyzdžiui, ląstelių grupė tęsiasi per tris segmentus, jos pratęsimai (aksonai) nugaros smegenis palieka per tris priekines šaknis. Palikę nugaros smegenis, jie vėliau vėl susirenka ir suformuoja nervą, kuris traukia, kad susidarytų raumuo.
Tada tai vadinama periferiniu nervu. Jei pažeistas periferinis nervas, įvyksta periferinis paralyžius, o tai reiškia, kad raumuo visiškai nesugeba. Kita vertus, jei a nervų šaknis yra pažeistas, tai sukelia radikulinį paralyžių (radiksas = šaknis), ty iškrenta skirtingų raumenų dalys.
Rankų ir kojų srityje stuburo nervai, atsirandantys iš nugaros smegenų, sudaro nervinius rezginius, vadinamuosius rezginius. Vadinama odos sritis, kurią aprūpina segmento nervinės skaidulos dermatomas. Raumenų skaidulos, kurias tiekia segmento nervinės skaidulos, atitinkamai vadinamos miotoma.
Reikėtų prisiminti, kad ne vienas segmentas aprūpina raumenį, o „skirtingi raumenys gali tiekti po truputį kiekvieno“. Galiausiai nervinės skaidulos, jungiančios dvi simetriškas nugaros smegenų puses, eina tiesiai aplink centrinį kanalą (komisijos skaidulos; commissura grisea), kad viena nugaros smegenų pusė žinotų, ką daro kita pusė. Šis derinimas yra būtinas norint suderinti procesus ir kitus. Jie taip pat priklauso vadinamajam nugaros smegenų autologiniam aparatui. Tai susideda iš nervinių ląstelių ir jų skaidulų, kurios tarpusavyje bendrauja tik nugaros smegenyse ir įgalina procesus, kurie gali vykti nereikalaujant centrinės grandinės per smegenys; tai apima, pavyzdžiui, nugaros smegenis refleksas.
