Sjögreno sindromas yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo gynyba nukreipta į jo paties audinius ir priežastis uždegimas. Jis priklauso uždegiminėms reumatinėms ligoms. Pirmiausia ašara ir seilių liaukos yra paveiktos, tačiau infekcijos taip pat gali plisti į raumenis ir sąnarių.
Kas yra Sjögreno sindromas?
Sjögreno sindromas yra autoimuninės sistemos liga, kuriai būdinga lėtinė uždegimas. Sergant autoimunine liga, organizmo gynybinė sistema nebėra nukreipta prieš kenksmingus įsibrovėlius iš išorės, pvz bakterijos or virusai, bet prieš paties kūno audinius. Sjögreno sindromas priklauso uždegiminėms reumatinėms ligoms ir kolagenozių grupei. Skiriamos dvi Sjögreno sindromo formos. Jei tik aštrus ir seilių liaukos yra paveikti infekcijų, jis vadinamas pirminiu Sjögreno sindromu. Jei simptomai pasireiškia kartu su kitais jungiamasis audinys uždegimai, pavyzdžiui, reumatoidiniai artritas or raudonoji vilkligė, tai vadinama antriniu Sjögreno sindromu. Moterys dažniau serga Sjögreno sindromu nei vyrai. Liga yra viena iš labiausiai paplitusių uždegiminių ligų.
Priežastys
Sjögreno sindromo priežastys nėra aiškiai suprantamos. Viena vertus, įtariama, kad polinkis į ligą yra paveldimas; iš kitos pusės, aplinkos veiksniai arba hormonų pusiausvyros sutrikimas laikomas galimu veiksniu. Kitos įmanomos priežastys yra vaistai, virusinės infekcijos ar ypatingas kūno įtempimas, pvz nėštumas. Daroma prielaida, kad kūnas yra kažkaip neteisingai užprogramuotas šių procesų ir formų antikūnai kurie puola paties kūno audinius. Kitas paaiškinimas yra tas, kad sergant Sjögreno sindromu imuninė sistema praranda galimybę atskirti ląsteles, kurios yra svetimos kūnui, ir tas, kurios yra pačios kūno. Šis gebėjimas vadinamas imunine tolerancija. Tačiau šios imuninės tolerancijos praradimo priežastis dar nėra žinoma.
Simptomai, skundai ir požymiai
Sjögreno sindromu sergantys pacientai pirmiausia kenčia nuo sausų gleivinių. Sausos akys todėl yra vienas iš pagrindinių ligos simptomų. Dėl sausumo nukentėjusieji jaučiasi turintys svetimkūnį akyje. Akys niežėjimas, yra paraudę ir skausmingi. Tačiau ne tik akys, bet ir burna rodo ryškų sausumą. Seilės gamyba yra labai ribota, todėl pacientai turi daugiau gerti valgydami. Tik taip jie apskritai gali nuryti sukramtytą maistą. Dėl sausumo burna, jie taip pat patiria nuolatinį troškulio jausmą. Be seilių ir ašarų liaukų, gali būti pažeistos ir kitos kūno liaukos. Pavyzdžiui, kai kurie pacientai kenčia makšties sausumas. Sausumo pojūtis, deginimas rezultatas yra niežėjimas ir diskomfortas lytinių santykių metu. Sjögreno sindromas taip pat gali pasireikšti nespecifiniais bendrais simptomais. Nukentėjusieji yra nuolat pavargę ir pavargę. Tai taip pat vadinama nuovargis. Jie sunkiai susikaupia ir turi skausmas viduje sąnarių ir raumenys. Virškinimo problemos taip pat gali atsirasti. Kitas Sjögreno sindromo simptomas yra Raynaudo fenomenas, dar vadinamas Raynaudo liga. Tai susiję su pirštų kraujotakos problemomis, kurias lydi tirpimas ir (arba) skausmas.
Diagnozė ir eiga
Sjögreno sindrome išskiriami du simptomų tipai. Jei imuninė sistema nukreipta tik į seilių ir ašarų liaukas, simptomai vadinami liaukiniais (paveikiančiais liaukas). Tai yra pirminio Sjögreno sindromo atveju. Kai gynyba puola ir kitus audinių tipus, ty kai yra antrinis Sjögreno sindromas, simptomai vadinami ekstraglanduliniais (gulinčiais už liaukų ribų). Liaukos simptomai daugiausia pasireiškia sausa burna ir sausos akys, kurią gydytojai vadina sicca sindromu (sicca = sausa). Kitos gleivinės, tokios kaip gerklė, nosis ar makštį taip pat gali paveikti sausumas. Ekstraglandiniai simptomai yra kraujotakos sutrikimai susidarius raudonai oda dėmės, uždegimas of sąnarių ir nuovargis. Simptomai paprastai pasireiškia sulaukus 40 metų, tačiau nuo netinkamo jų veikimo imuninė sistema vystosi lėtai, manoma, kad liga prasideda sulaukus 20 ar 30 metų. Tačiau simptomai tampa pastebimi ir matomi tik vėliau. Pirmasis įtarimas dėl Sjögreno simptomo kyla jau dėl tipiškų simptomų. Kad galėtumėte nustatyti patikimą diagnozę, kraujas atliekami bandymai. Jei yra Sjögreno sindromas, tikrai antikūnai, galima nustatyti reumatoidinius ir uždegiminius veiksnius kraujas.
Komplikacijos
Sjögreno sindromas sukelia daug įvairių simptomų. Visų pirma nukentėję asmenys kenčia nuo labai sausos akys. Kadangi skundai nėra ypač būdingi ir tiesiogiai nerodo ligos, paprastai nėra ankstyvos diagnozės ir gydymo. Nukentėjusieji ir toliau kenčia nuo a sausa burna ir labai ryškus nuovargis. Nuovargis ir bendras ligos pojūtis taip pat gali atsirasti dėl šios ligos ir labai neigiamai paveikti paciento gyvenimo kokybę. Tačiau ši liga taip pat veikia raumenis ir sąnarius, o tai sukelia uždegimą ir sunkų skausmas. Jei skausmas atsiranda ir naktį, tai gali vadovauti miego problemoms ir dirglumui ar Depresija paciente. Apribojimai judant, taigi ir kasdieniame gyvenime, taip pat gali atsirasti dėl Sjögreno sindromo. Deja, priežastinio sindromo gydymo neįmanoma. Tačiau simptomus galima gerai apriboti vaistų ir terapijos pagalba. Ypatingų komplikacijų neatsiranda. Ar dėl ligos sumažėja gyvenimo trukmė, deja, negalima visuotinai numatyti.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kadangi Sjögreno sindromas yra genetinė liga, jį visada turi gydyti gydytojas. Jei nukentėjęs asmuo nori turėti vaikų, genetiniai tyrimai ir konsultacijos taip pat gali būti atliekamos, kad būtų išvengta palikuonių pasikartojimo. Kadangi Sjögreno sindromas gali vadovauti rimtų simptomų ir komplikacijų atveju visada reikia kreiptis į gydytoją, jei simptomai rodo šį sindromą. Esant sausoms ir paraudusioms akims, dėl šio sindromo reikia kreiptis į gydytoją. Daugeliu atvejų sergantieji nuolat jaučia, kad jų akyje yra svetimkūnis. Tai gali rodyti ir nuolatinis akių niežėjimas būklė. Moterims Sjögreno sindromas gali pasireikšti makšties sausumas, taip pat dėl šio skundo reikėtų kreiptis į gydytoją. Virškinimo problemos arba kraujotakos problemos taip pat yra Sjögreno sindromo rodikliai. Įtarus sindromą, galima kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją. Tada tolesnį gydymą paprastai atlieka specialistas.
Gydymas ir terapija
Gydant Sjögreno sindromą siekiama palengvinti simptomus, nes dar nėra gydymo terapija forumas autoimuninės ligos. Imuninę sistemą bandoma tik nuslopinti, kad būtų išvengta tolesnių išpuolių prieš paties paciento kūną. Tai daroma padedant narkotikai z kortizono. Dėl akių sausumo, tepalai arba skiriami lašai. Dėl sausos burnos gleivinės yra specialūs burnos skalavimai arba geliai. Seilės gamybą taip pat galima skatinti čiulpiant saldainius ir mažais gurkšneliais vanduo visą dieną drėkinti gleivinę. Jei simptomai yra ypač ryškūs, ašaroms skatinti naudojami vaistai seilės gamyba. Be to, atsargiai burnos higiena yra būtina, nes yra padidėjusi rizika ėduonis sergant Sjögreno sindromu. Jei yra antrinis Sjögreno sindromas, gydoma ir pagrindinė liga bei sąnarių uždegiminiai procesai. Čia skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai narkotikai yra naudojami. Apskritai Sjögreno sindromo gydymui paprastai reikia kelių specialistų, tokių kaip odontologas, reumatologas, oftalmologas, ginekologas ir ausis, nosis ir gerklės specialistas.
Prevencija
Sjögreno sindromo išvengti neįmanoma, juolab kad kol kas nėra tikslių priežasčių. Tačiau imuninę sistemą galima stiprinti sveiku gyvenimo būdu, pakankamai mankštinantis ir subalansuotai dieta.
Sekti
Kadangi tai yra genetinė liga, paprastai jos negalima visiškai išgydyti. Todėl nukentėję asmenys turėtų pastebėti pirmuosius ligos simptomus ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta tolesnių simptomų ir komplikacijų. Nepavyksta išgydyti. Jei norima vaiko, bet kokiu atveju reikia atlikti genetinius tyrimus ir konsultacijas, kad palikuonys nepasikartotų sindromo. Dauguma sergančiųjų šia liga yra priklausomi nuo įvairių chirurginių intervencijų, kurių metu simptomus galima palengvinti ir apriboti. Bet kokiu atveju nukentėjęs asmuo po tokios operacijos turėtų pailsėti ir prižiūrėti savo kūną. Reikėtų vengti fizinio krūvio ar įtemptos veiklos, kad nebūtų apkraunamas nereikalingas kūnas. Be to, savo šeimos pagalba ir parama paprastai yra labai naudinga. Tai dažnai užkerta kelią ir riboja Depresija ir kiti psichologiniai sutrikimai. Kai kuriais atvejais Sjögreno sindromas taip pat gali sumažinti nukentėjusio asmens gyvenimo trukmę. Tačiau tolesnė šios ligos eiga labai priklauso nuo diagnozės nustatymo laiko, todėl bendro kurso negalima skirti.
Ką galite padaryti patys
Sjögreno sindromo ligos eigai būdingas lėtinis uždegimas. Kasdieniniame gyvenime, norint palaikyti imuninę sistemą, reikėtų optimizuoti gyvenimo būdą. Organizmo paties gynybos sistemą gali mobilizuoti subalansuota ir vitaminas-turtingas dieta. Susilaikymas nuo kenksmingų medžiagų, tokių kaip alkoholis ir nikotinas yra naudinga kovojant su liga. Papildomai, antsvoris reikėtų vengti, o pakankamas fizinis krūvis turi teigiamą poveikį sveikatai. Organizmas turėtų būti apsaugotas nuo tolesnių infekcijų. Ypač kintančių orų ar metų laikų metu, apsauginiai priemonės todėl reikia imtis priemonių laiku ir kuo labiau sumažinti infekcijos riziką. Kadangi seksualinis kontaktas su partneriu gali sukelti nepatogumų, partnerį reikia laiku informuoti apie ligą ir esamus simptomus. Taip išvengiama nemalonių situacijų kasdieniame gyvenime ir išvengiama nesusipratimų. Jei nukentėjusiam asmeniui reikalinga emocinė pagalba kovojant su liga, gali padėti psichoterapinis gydymas. Be to, psichinės stiprumas turėtų būti sustiprinta, nes emocinės problemos neišvengiamai plinta visame organizme. Dažnai sutrikimai kraujas cirkuliacija atsirasti. Dėl šios priežasties reikėtų atsisakyti tvirtos laikysenos ir kompensaciniai judesiai turėtų būti atliekami pirmiesiems jutimo sutrikimams. oda.
