Skysčių trūkumas vaikams

Bendra informacija

Ilgą laiką išaugęs skysčių trūkumas gali tapti absoliučia ekstremalia situacija.

Koks yra skysčių poreikis vaikams?

Vaikų paros skysčių poreikis šiek tiek skiriasi nuo dienos skysčių poreikio suaugusiesiems. Taip yra dėl to, kad vaikų vandens apykaita yra žymiai didesnė. Kasdienis skysčių suvartojimas ir išleidimas yra apie 10 - 20% kūdikio kūno svorio.

Apskritai galima manyti, kad vidutinis kūdikio dienos skysčių poreikis yra 50–100 ml / kg kūno svorio. Vandens kiekis, esantis maiste, taip pat turėtų būti vertinamas atskirai ir įtraukiamas į dienos poreikį. Daugeliu atvejų vaikai geria atsižvelgdami į savo asmeninius poreikius smegenys nuolat gauna informaciją apie esamą skystį subalansuoti per įvairius receptorius ir gali suvaldyti troškulio jausmą. Aukšto atveju karščiavimasviduriavimas, vėmimas ar stiprus prakaitavimas, dienos poreikis didėja, nes tokiose situacijose prarandama daug skysčių ir juos reikia papildyti subalansuoti skysčių balansas.

Priežastys

Dažniausia priežastis yra virškinimo trakto uždegimas ir viduriavimas liga, dėl kurios neišvengiamai atsiranda skysčių trūkumas ilgesnį laiką, jei pacientas ar tėvai to aktyviai neveikia. Mažų vaikų viduriavimo priežastis dažniausiai yra virškinimo trakto uždegimas, kurį sukelia virusai (30-50% rotavirusų), bakterijos (salmonelės, E. coli), parazitai (amebos lamblia). Priežastis ne visada žinoma (30-50%). Retos priežastys dehidratacija, taip pat žinomas kaip dehidracija, gali būti Diabetas cukrinis diabetas, diabtes insibitus, adrenogenitalinis sindromas, Adisono liga, hipertrofinė pilorinė stenozė ir įvairios inkstas ligos.

Simptomai

Skysčio netekimas paprastai pastebimas prarandant vaiko svorį (vaikystė ekstremalios situacijos). 5% kūno svorio sumažėjimas vadinamas lengva egzikoze, 5-10% sumažėjimas - vidutine, o daugiau kaip 10% svorio sumažėjimas - sunkia egzikoze. Be to, skysčių netekimas taip pat yra susijęs su odos (stovinčių odos raukšlių) ir gleivinių sausumu ir, jei labai sunkus, su marmurine odos spalva, įdubusiu fontaneliu, greitu pulsu, žemu kraujas slėgis, debesuotumas ir mėšlungis.

Yra trijų tipų dehidratacija, priklausomai nuo vyraujančio trūkumo. Jei vaikas praranda tiek druskos, kiek vanduo, tai vadinama izotonine dehidratacija (tuo atveju vėmimas or viduriavimas). Jei prarandama daugiau vandens nei druska, tai vadinama hipertonine dehidratacija (dėl viduriavimo, hiperventiliacijos, sumažėjusio skysčių kiekio ir diabetas jautrumu). Pasekmės, pvz choleros, per didelis prakaitavimas ir padidėjęs druskos praradimas gali sukelti hipotoninę dehidraciją (netenkama daugiau druskos nei vandens).