Slydusio disko operacija
Kaip ir kiti kūno audiniai, tarpslanksteliniai diskai yra nuolat dėvimi. Ši ilgalaikė žala gali sukelti želatininės šerdies pasislinkimą tarpslankstelinis diskas. Jei išorinis pluoštinis žiedas tarpslankstelinis diskas ašaros, dėl to gali atsirasti išvarža.
Jei pluoštinis žiedas vis dar nepažeistas, visas diskas išsikiša į stuburo kanalas, mes kalbame apie išsikišimą, neužbaigtą disko išvaržą. Abu šie simptomai dažnai būna besimptomiai, tačiau gali sukelti ir sunkų skausmas ir nervinio nepakankamumo simptomai. Remiantis naujausiais tyrimais, disko operacijų skaičius 2005–2010 m. Padvigubėjo.
Nepaisant to, galiausiai 90% išvaržų diskų gali būti gydomi konservatyviai, daugiausia naudojant efektyvius skausmas ir kineziterapija. Tačiau chirurginė intervencija tampa absoliučiai būtina, kai atsiranda rimtų simptomų, vadinamųjų „raudonųjų vėliavų“. Čia verta žinoti, kad raumenų silpnumas ar paralyžius atsiranda tik dėl stipraus nervų pažeidimas, o jutimo sutrikimai atsiranda net ir esant nežymiam nervų pažeidimui.
Dėl šios priežasties išvaržos disko „raudonos vėliavos“ visų pirma apima didėjantį ar staigų raumenų paralyžių, taip pat pūslė ir tiesiojoje žarnoje raumenys, dėl kurių gali atsirasti nuolatinės išmatos ir šlapimo nelaikymas. Vadinamasis cauda equina sindromas taip pat yra įspėjamasis ženklas, į kurį reikia žiūrėti rimtai. Šiuo sindromu yra uodegos uodegos nervų virvelės nugaros smegenys žemiausioje stuburo kanalas, yra suspausti.
Pažeidus šias nervines virves, pirmiausia atsiranda jutimo sutrikimų ir raumenų silpnumas kojose. Nors rimtos komplikacijos ir šalutinis operacijų poveikis tarpslankstelinis diskas apskritai yra gana reti, reikia pažymėti, kad operacijos visada yra susijusios su tam tikra rizika. Kadangi tai gali būti rimta dėl arti tarpslankstelinio disko ir nervai or nugaros smegenys, nuo pat pradžių reikia kruopščiai apsvarstyti chirurginės intervencijos būtinybę.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir, deja, sunkiai išvengiamų komplikacijų yra randai chirurgijos srityje, dėl kurio gali įstrigti nervų šaknis arba išorinė odos dalis nugaros smegenys (dura mater) ir sukelti atitinkamą diskomfortą. Be to, operacija taip pat gali tiesiogiai sužaloti dura mater. Kaip rezultatas, stuburo skystis nuteka per šią nugaros smegenis.
Nors šis skystis per kelias valandas visiškai pasipildo, sunkus galvos skausmas ir / arba pykinimas gali atsirasti po operacijos. Ši komplikacija pasireiškia maždaug 1–2% visų disko operacijų. Be to, labai retais atvejais dėl operacijos gali atsirasti infekcija.
Tačiau šiek tiek skausmas iš karto po operacijos, todėl neturėtų būti pervertinta. Paprastai juos galima gerai gydyti vartojant bendrą skausmo malšintuvai. Taip pat verta paminėti disko chirurgijos pasikartojimo dažnį, ty, kiek pacientų, nepaisant operacijos, vėl paveikė išvarža.
Šiuo metu šis rodiklis yra nuo 5 iki 10%. Pasikartojimas paprastai įvyksta per pirmuosius tris mėnesius, tačiau taip pat gali būti pastebimas tik po kelerių metų. Jei iš tikrųjų atsiranda naujas išvaržos diskas, rekomenduojama atlikti naują operaciją.
Disko operacijos trukmė labai priklauso nuo naudojamos chirurginės technikos. Kaip ir atliekant chirurgines intervencijas kitose kūno vietose, minimaliai invazinės procedūros čia užima daugiau laiko nei atviri chirurginiai metodai. Be to, vaidina ir išvaržos disko mastas bei paciento anatominės būklės.
Nepaisant to, daugeliu atvejų operacija turėtų trukti nuo 30 iki 60 minučių. Iškart po operacijos pacientas kelias valandas lieka stebimas iki anestezija visiškai nusidėvėjo ir atmetamos ūminės komplikacijos. Paprastai dauguma pacientų gali atnaujinti savo kasdienę veiklą praėjus dviem ar trims dienoms po operacijos.
Tačiau reikia pažymėti, kad pirmosiomis dienomis nepatartina eiti per didelius atstumus. Laikas, kurį naujai operuojamas pacientas vaikšto kasdien, turėtų būti ilginamas ir apgalvotas. Likus mėnesiui po operacijos pacientas neturėtų nei vairuoti, nei sportuoti.
Lygiai taip pat nereikėtų pakelti svorio, viršijančio 15 kg, po operacijos iki trijų mėnesių. Kiek laiko bus tikrosios nedarbingumo atostogos po operacijos, sunku numatyti ir labai priklauso nuo ligos eigos po operacijos. Atsižvelgiant į paciento užsiėmimą, jis gali kelis mėnesius būti nedarbingumo atostogose.
Pacientams, kuriems tenka sunkiai dirbti, reikia žymiai daugiau laiko pasveikti nei biuro darbuotojams. Nepaisant šių perspektyvų, bet kuriuo atveju į minėtas atsargumo priemones reikėtų atsižvelgti rimtai. Jų laikymasis žymiai sumažina naujo išvaržos disko tikimybę, taigi ir kitos operacijos poreikį.
