Socialinė medicina yra medicinos specialybė, tiesiogiai neteikianti pacientų priežiūros. Jame nagrinėjamos socialinės ir natūralios aplinkos sąlygos kaip ligų priežastys. Be to, socialinė medicina rūpinasi ligų poveikiu visuomenei. Tai darydamas jis naudoja įvairių kitų mokslų metodus, taip pat vertina ligas socialiniu ir ekonominiu aspektais.
Kas yra socialinė medicina?
Socialinė medicina yra žmonių medicinos specialybė, tiesiogiai neteikianti pacientų priežiūros. Socialinės medicinos užduotys apima poveikio tyrimą ar analizę ir sąveika of sveikatai ir ligos žmonėms ir visuomenei. Priešingai nei dauguma kitų medicinos specialybių, socialinės medicinos sritis susijusi ne tik su asmeniu, bet ir su visuomene ar visuomene. Dėl šios priežasties sociologija, psichologija, epidemiologija, socialinis darbas ir ekonomika taip pat daro įtaką socialinės medicinos medicinos specialybei. Socialinė medicina pirmiausia susijusi ne su asmens išgydymu, bet su ligų priežasčių tyrimu ir sveikatai sutrikimai, ypač vadinamosios bendros ligos. Be to, socialinė medicina yra susijusi su prevencinių priemonių kūrimu priemonės o su ligų padariniais ir sveikatai gyventojų ar visuomenės sutrikimų.
Gydymai ir terapija
Kadangi socialinė medicina nėra tiesioginės pacientų priežiūros sritis, ji nediagnozuoja ir negydo ligų. Šioje medicinos specialybėje daug daugiau dėmesio skiriama dažnio tyrimams ir paskirstymas taip pat ligų ir sveikatos sutrikimų, ypač paplitusių ligų, priežastis. Be to, socialinė medicina yra susijusi su prevencinių priemonių kūrimu priemonės. Visi socialinės medicinos klausimai sprendžiami atsižvelgiant į socialinę ir natūralią aplinką, sveikatos priežiūros socialinę apsaugą ir jų institucijas. Socialinės medicinos tikslas - įvertinti ligų poveikį visuomenei ir jų raidą socialinės ir gamtinės aplinkos kontekste. Be to, socialinė medicina teikia pasiūlymus dėl profilaktikos priemonės ir nagrinėja bendrų sveikatos problemų ir jų socialinių padarinių gyventojams valdymą. Taip pat atsižvelgiama į ekonomines ligų pasekmes. Dėl šios priežasties socialinė medicina taip pat rūpinasi priemonių darbui po ligos atkūrimu. Reintegracija į darbinį gyvenimą taip pat yra socialinės medicinos sritis. Be to, įveikti su liga susijusius darbingumo apribojimus yra socialinės medicinos užduotis. Vis dėlto reikia pažymėti, kad socialinės medicinos tikslas nėra reabilituoti individą, ty pacientą, kaip, pavyzdžiui, fizinės ir reabilitacinės medicinos atveju, bet padaryti ligonio darbingumą visuomenei vėl. Atitinkamai, sergančio asmens darbo ir darbingumo įvertinimas sudaro didelę socialinio gydytojo darbo dalį. Apskritai galima sakyti, kad socialinė medicina taip pat vaidina svarbų socialinį ir politinį vaidmenį. Jame tiriamos ligų priežastys ir padariniai, atsižvelgiant ne tik į medicininius, bet ir į socialinius bei ekonominius aspektus. Tiriamas socialinis ligos, ypač plačiai paplitusios ligos, poveikis visuomenei ir kuriamos prevencijos priemonės. Be to, stengiamasi sukurti reintegracijos į darbo rinką ir visuomenę priemones. Tam tikro gyvenimo būdo ryšį su tam tikrų ligų atsiradimu taip pat tiria ir vertina socialinė medicina.
Diagnozė ir tyrimo metodai
Be medicinos žinių, socialiniams gydytojams taip pat reikia gerai išmanyti socialinę teisę, socialinės apsaugos įstaigų organizavimą ir sveikatos draudimo organizavimą. Be minėtų ligų priežasčių ir socialinio poveikio tyrimų, socialinės medicinos užduotys taip pat apima paciento gebėjimo dirbti ir atlikti įvertinimą. Visoms šioms užduotims atlikti socialinė medicina naudoja epidemiologijos, statistikos, demografijos, prevencijos ir kiti laukai. Gydytojai, įgiję papildomą socialinės medicinos vardą, turi žinių ne tik apie žmogaus mediciną, bet ir apie socialinę teisę bei visas kitas socialinės medicinos praktikai reikalingas specialybes. Ligų diagnostika ir gydymas nėra vienas iš socialinės medicinos uždavinių. Pirmiausia kalbama ne apie individą, o su visais gyventojais ar visuomene. Diagnozė ir terapija todėl nevykdomi. Vertinimas ir ekspertų vertinimas yra pagrindinis socialinės medicinos veiklos akcentas. Pateikiami teiginiai apie darbą ir našumą. Jie taip pat dažnai teikia ekspertų nuomones. Socialinius gydytojus pirmiausia įdarbina sveikatos draudimo fondų medicinos tarnyba, Vokietijos pensijų draudimas, Federalinės kalnakasių draudimo socialinės medicinos tarnybos arba pensijų fondai. Čia aiškiai matoma, kad daugelyje socialinės medicinos veiklų darbo ir darbingumo įvertinimas yra labai svarbus. Kalbant apie socialinę mediciną, labai svarbu atsižvelgti ne tik į pačią ligą, bet ir į socialines bei natūralias aplinkos sąlygas, biografiją ir apskritai gyvenimo aplinkybes. Socialinė medicina yra vienas iš ekologinių dalykų medicinos mokyklos klinikiniame skyriuje.
