Chirurginė terapija
Visi nestabilūs lūžiai ir su jais susiję kraujagyslių bei nervų pažeidimai turi būti gydomi chirurginiu būdu. Tas pats pasakytina apie lūžius, kai jie nėra patenkinami lūžis remontas galimas. Prieš atliekant bet kokią operaciją, pacientas turi būti informuotas apie procedūros rūšį, alternatyvas, riziką ir sėkmės galimybes ir duoti rašytinį sutikimą.
Pasirenkama chirurginė procedūra (osteosintezės procedūra) yra lemiama lūžis tipas (klasifikacija), paciento amžius, kaulo kokybė ir lydimasis minkštųjų audinių pažeidimai. Paprastai operacija atliekama avarijos dieną kaip ekstremali situacija. Esant stipriam minkštųjų audinių patinimui, gali tekti palaukti 3–5 dienas (tuo tarpu pakilimas, aušinimas, imobilizavimas tinkas mesti), kol bus galima atlikti operaciją.
- Larding vielos osteosintezė: lūžis yra uždarytas ir stabilizuojamas iš vidaus laidais, įkištais per odą. Laidai pralaužia lūžio zoną ir yra užfiksuoti priešingoje kaulo sienelėje (žievėje). Tada vielos galai sutrumpėja žemiau odos lygio.
Po operacijos papildomas tinkas įtvaras uždedamas ant tempimo pusė (nugarinė), nes vien laidai paprastai nesudaro stabilios pratimų situacijos. Praėjus 6 savaitėms po operacijos, įdėtus laidus galima pašalinti atliekant nedidelę ambulatorinę procedūrą vietinė nejautra. Privalumas: maža, mažiau įtempta chirurginė procedūra Trūkumas: nėra patikimo stabilumo fizinio krūvio metu.
Gipsas būtina. Būtina tolesnė operacija.
- Plokštės osteosintezė: geriausias lūžio stabilizavimas pasiekiamas padengiant lūžio zoną. Šiam tikslui ypač tinka kampinės stabilios plokštės, nes jos labai stabilizuoja lūžius. Plokštės įkišamos arba į prailginimo, arba lenkimo pusę riešas.
Rentgeno atvaizdas riešas lūžis žiūrint iš šono. Kairiajame paveikslėlyje matomas lūžis, dešinėje lūžis buvo apdorotas plokštele.
Kalbėjo lūžių operacija
Plokštė ir varžtai. Pageidautina, kad plokštė būtų dedama ant akies lenkimo pusės, nes ištempta rega gali būti sudirginta išilginimo pusėje, kuri eina tiesiai per implantuotą plokštelę be didesnės minkštųjų audinių apsaugos. Lūžius su bloga kaulų medžiaga, pavyzdžiui, osteoporozinius lūžius, taip pat galima gerai stabilizuoti kampinėmis stabiliomis plokštelėmis. Pooperacinis tinko įtvaro uždėjimas nėra būtinas.
Fizioterapiniai pratimai gali prasidėti iškart po operacijos. Titano plokštės nebūtinai turi būti nuimtos. Privalumas: greitas fizinio krūvio stabilumas.
Galimas implantų sulaikymas. Trūkumas: didelė chirurgija. Išorinis kaulų įtempiklis (išorinis fiksatorius) Spindulio lūžio gydymas išoriniu fiksatoriumi yra rezervuotas tam tikriems probleminiams atvejams.
Naudojimas svarstomas esant atviriems lūžiams, dideliems smulkintiems, intraartikuliniams ir užkrėstiems lūžiams. Terapinis principas yra lūžio stabilizavimas po lūžio uždarymo išoriniu sąnarių tilteliu. Šiuo tikslu varžtai („Schanz“ sraigtai) įkišami į distalinio spindulio kaulą ir antrąjį plaštakos kaulą ir užveržiami spaustukais ir strypais.
Privalumas: lūžius galima stabilizuoti esant sunkioms minkštųjų audinių ir kaulų sąlygoms. Trūkumas: paprastai reikia pakeisti procedūrą (vielos rinkimas / plokštelė). Klaidingos sąnarių formacijos dažniau pastebimos gydant fiksatoriumi.
Visi šios serijos straipsniai:
