Stresas be priežasties Stresas - ar jus taip pat veikia?

Stresas be priežasties

Jei pacientai skundžiasi stresu be aiškių priežasčių, antinksčių žievė visada turėtų būti laikoma galimu streso simptomų sukėlėju. Kaip jau buvo nurodyta, antinksčių žievė gamina hormonai kurie streso situacijose išsiskiria didesniu kiekiu. Taigi, jei antinksčių žievę veikia su liga susijęs funkcinis sutrikimas, gali būti, kad padidėjo hormonai išsiskiria arba hormonas kortizolis, kuris sukelia neigiamą grįžtamąjį ryšį dėl adrenalino išsiskyrimo, noradrenalino ir dopamino (ty kai kūnas nustato, kad pakankamas jų kiekis hormonai yra kortizolio, kad sustabdytų hormonų išsiskyrimą.

Todėl kortizolis yra tam tikras streso reguliatorius). Jei šioje sistemoje yra problema, tai gali sukelti streso simptomus, kurie paprastai atsiranda be aiškios priežasties. Kita galimybė yra ta, kad nukentėjęs asmuo jau ilgą laiką išgyveno stresą.

Paprastai nuolatinis stresas vyksta 3 fazėse:

  1. Pradiniame etape mes vis dar esame labai efektyvūs stresinėse situacijose, o kūnas dirba visu greičiu.
  2. Kitas etapas yra tam tikra adaptacijos fazė, kurios metu kūnas jau priprato prie nuolatinio streso ir nuolatinio budrumo. Stresinės situacijos, ko gero, kūnas nebesuvokia.
  3. Trečioje fazėje yra didelis išsekimas ir daugelis streso simptomų gali pasireikšti vienu metu. Nukentėjusiems gali būti, kad tikroji streso padėtis buvo seniai senas ir šiuo metu nėra jokio streso pagrindo.

Streso testas

Streso testą sukūrė du Mainco universiteto gydytojai, norėdami patikrinti kiekvieno asmens individualų streso lygį atliekant prevencines medicinines patikras. Testą sudaro daugybė klausimų, kuriuos pacientai papildyti gydytojo medicininė diagnozė atliekant savęs vertinimą ir įsivertinimą. Testas paprastai skirstomas į tris dalis.

Remdamasis rezultatais, gydytojas gali nustatyti galutinę diagnozę ir prireikus imtis atitinkamų veiksmų.

  1. Pirmoje dalyje aptariamas potencialas streso veiksniai ar našta. Gydytojas užduoda tokius klausimus: „Ar jaučiate, kad gerai susitvarkote su savo darbo krūviu?
  2. Antrame skyriuje kalbama apie streso pasekmės. Pavyzdžiui, gydytojas klausia, ar nukentėjęs asmuo jaučiasi kaip nors apribotas savo kasdieniame gyvenime.
  3. Trečioje testo dalyje kalbama apie tai, kaip suinteresuotas asmuo reaguoja ir kovoja su stresu net ir stresinėse situacijose.