Stresas biologine ar medicinine prasme yra fizinis, emocinis ar psichinis veiksnys, dėl kurio kūnas tampa budrus. Stresą gali sukelti išorinis poveikis (pvz., Aplinka, socialinis bendravimas su kitais) arba vidinis poveikis (pvz., Liga, medicininė intervencija, baimės).
Streso terminą pirmą kartą 1936 m. Sugalvojo Austrijos ir Kanados gydytojas Hansas Seyle'as, kuris išskyrė gerą (eustresą) ir neigiamą stresą (distresą). Šiandien žodis „stresas“ dažniausiai naudojamas neigiamam variantui nurodyti. Stresas labai veikia kūną. Tai siekia akmens amžių, kai mūsų protėviai turėjo būti itin susikaupę ir sugebėti veikti stresinėse situacijose (pvz., Medžioti).
Simptomai
Jei suprantate aukščiau aprašytus kūno procesus, kuriuos sukelia stresas, daugelį streso sukeltų simptomų galima lengvai paaiškinti. Tai apima fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, nusilpęs imuninė sistema, širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo trakto, aukštas kraujo spaudimas, raumenų traukimas arba sunkiai valdomas diabetas. Nukentėję žmonės dažnai negali susikaupti, yra neramūs, užmaršūs ir nepaprastai lengvai nekontroliuojami.
Nuolatinis stresas taip pat turi įtakos emociniam lygiui. Stresą patyrę žmonės dažnai būna lengvai irzlūs, prislėgti, nerimsta, neturi vairavimo ir paprastai jaučiasi pervargę. Stresas taip pat sukelia miego problemas ir neramumą.
Negydomas daugeliu atvejų įvyksta perdegimas. Todėl stresas daro didelę įtaką daugeliui skirtingų lygių, todėl laikomas labai įtemptu nukentėjusiems. Dėl daugybės skirtingų simptomų daugelis žmonių iš pradžių net nesusimąsto apie stresą, bet gydo tik vieną jo simptomą.
Tik vėlesnėje fazėje, kai vienu metu pasireiškia daug simptomų, dauguma žmonių kreipiasi į gydytoją. Jei stresas laiku atpažįstamas ir gydomas, nukentėjusiam asmeniui dažnai galima gerai padėti ir ieškoti alternatyvų, kaip sumažinti stresą streso veiksniai nuo kasdienio gyvenimo. Išsamių straipsnių šia tema galite rasti šiame straipsnyje: Raumenų trūkčiojimas
Visi šios serijos straipsniai:
