Priežastys, raida ir rizikos veiksniai
Astma yra pasikartojantis ir staigus kvėpavimo takų susiaurėjimas (obstrukcija). Astmos priepuolį gali sukelti įvairūs dirgikliai, kurie sveikiems plaučių neturi jokių pasekmių, tačiau astma serga uždegimine bronchų reakcija gleivinė gali būti suaktyvinta. Gleivinė išsipučia ir išskiria klampesnes gleives.
Taigi bronchų vamzdeliai yra gleivėti ir susiaurėję. Be to, mažesnių kvėpavimo takų raumenys susitraukia panašiai, todėl kvėpavimas dar sunkiau. Pablogėja deguonies tiekimas į plaučius, taigi ir kūną; kraštutiniais atvejais pavojinga gyvybei būklė gali atsirasti.
Plėtros bronchų astma yra daugelio veiksnių paveiktas procesas, kuriame dalyvauja aplinkos veiksniai, taip pat genetiniai polinkiai. Skiriama egzogeninė alerginė astma nuo nealerginės astmos. Mišrios formos yra dažnos.
Egzogeninė-alerginė astma yra pagrįsta netinkamai veikiančia imuninė sistema. Galimi alergenai yra šie: namų dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų plaukai ir svarstyklės, gėlių žiedadulkės ir profesiniai alergenai, pavyzdžiui, miltai kepėjui. Nealerginę astmą sukelia įvairūs veiksniai, kai imuninė sistema nėra mobilizuojamas: fizinis krūvis, šaltas oras, kartais šiltas ir drėgnas oras, stresas ir emocijos (juokas, verksmas, nerimas).
Tačiau daugeliu atvejų abi formos atsiranda kartu, nes nuolatinis uždegimas kvėpavimo takai pavyzdžiui, sergant alergine astma, atsiranda bronchų hiperreaktyvumas, o tai reiškia, kad net mažiausi dirgikliai, tokie kaip dūmai, kvepalai ar šaltas oras, sukelia jautrumą, o gleivinė reaguoja aukščiau aprašytu būdu. Kitos specialios formos yra pastangų sukelta astma (streso sukelta astma), kuri dažniausiai pasireiškia poilsis fazė po fizinio krūvio ir vaistų sukelta astma, kurią daugiausia sukelia skausmo malšintuvai sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties - ASS (aspirinas) trumpai (daugumos galvos skausmo tablečių komponentas). Sergant alergine astma, vyksta labai specifinis imuninio atsako (paties organizmo gynybinės reakcijos) reguliavimas, nukreiptas prieš medžiagas, kurios iš tikrųjų nekelia jokio pavojaus organizmui.
Be to, dauguma astmatikų padidėjo kraujas IgE (imunoglobulino E) lygis. IgE yra specialus antikūnas imuninė sistema kuris veikia kaip pasiuntinys kūne tarpininkauti alerginė reakcija. Ligos pradžioje kartais vis dar galima nustatyti sukeliantį alergeną, į kurį reaguoja organizmas.
Tačiau daugeliu atvejų per laiką pridedama vis daugiau sukeliančių alergenų, kurie vadinami alergijos spektro plėtimu. Pirminis dirgiklis nebebūna aptinkamas, o išvengti sukeliančių alergenų yra vis sunkiau. Pavyzdžiui, reikia atsisakyti ne tik augintinio, bet ir palaipsniui pasivaikščiojimų bei kvepalų.
Psichologiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Viena vertus, jie gali paveikti ligos mastą, kita vertus, jie vaidina svarbų vaidmenį kovojant su liga. Pacientai, sergantys bronchų astma dažnai serga kitomis ligomis, kurios priskiriamos prie atopinių klinikinių vaizdų.
Atopija yra genetiškai pagrįstas organizmo pasirengimas reaguoti į įvairius natūralius ar dirbtinius aplinkos dirgiklius su gausiu imuniniu atsaku. Be to bronchų astma, atopinės ligos taip pat apima neurodermatitas arba „šienas karščiavimas", pavyzdžiui. Jei tėvai serga atopinėmis ligomis, rizika susirgti astma yra iki 50% didesnė.
Streso vaidmuo vystantis astmai jau seniai yra labai prieštaringa tema. Šiais laikais paprastai manoma, kad stresas psichologinių konfliktų pavidalu nėra astmos priežastis. Nepaisant to, tikrai tiesa, kad stresas gali papildomai sustiprinti astmos vystymąsi.
Tačiau reikia skirti ir fizinį (ty fizinį) ir psichologinį stresą. Aiškiai apibrėžta astmos forma yra krūvinė astma, ty ji pasireiškia fizinio krūvio metu, dažnai ypač esant fiziniam krūviui šaltame ore. Ūmus psichinis stresas dažnai sukelia padidėjimą kvėpavimas (hiperventiliacija), kuri ilgainiui gali apsunkinti kvėpavimą.
Tačiau norint išsivystyti astmos ligai, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius. Tačiau daugeliu atvejų astmos vystymuisi lemiamą vaidmenį turi keli veiksniai, tokie kaip šaltis, genetika, žiedadulkės ir kiti aplinkos poveikiai kartu. Astmą gali sukelti įvairūs veiksniai.
Vienas iš jų yra vaistai, ypač vadinamieji NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), pvz Aspirinas® arba ibuprofenas. Ši astmos forma taip pat žinoma kaip analgetinė astma. Visi šio trigerio mechanizmai dar nėra visiškai suprantami.
Dažniausia prielaida yra ta, kad ilgalaikis, pavyzdžiui, aspirinas or ibuprofenas sukelia poslinkį subalansuoti tarp dviejų svarbių agentų. Vienas iš jų yra prostaglandinas E2, kuris plečia kvėpavimo takus ir tik mažesnį kiekį gamina aspirinas. Kita medžiaga yra leukotrienai, sukeliantys kvėpavimo takų susitraukimą ir gaminantys didesnį kiekį aspirino vartojant ilgesnį laiką.
Tai keičia subalansuoti tarp šių dviejų medžiagų link leukotrienų ir padidina kvėpavimo takų susiaurėjimą. Dėl šios priežasties terapijoje taip pat dažnai naudojami leukotrieno antagonistai, kurie tiksliai slopina leukotrienus. Prieš nuskausminančios astmos formą dažnai būna lėtinė obstrukcinė plaučių liga, t LOPL.
Astmą gali sukelti įvairūs veiksniai. Ar pelėsis laikomas savo priežastimi, dar nėra galutinai išaiškinta. Jei yra alergija tam tikrai pelėsių rūšiai, tai gali prisidėti prie astmos vystymosi.
Be to, tyrimai parodė, kad ilgalaikis buvimas drėgnose patalpose skatina astmos vystymąsi. Todėl, kai bute randama pelėsių, visada reikia atlikti renovaciją. Paprastas peršalimas per se negali sukelti astmos.
Atvirkščiai, peršalimas gali sustiprinti jau esančios astmos simptomus, nes peršalimas taip pat silpnina kvėpavimo takai ir yra užpultas virusai. Dėl to padidėja uždegiminis procesas plaučiuose, o dusulys ir kosulys gali dar labiau pablogėti. Peršalimas taip pat gali sukelti ūminį astmos priepuolį dėžė sandarumas ir dusulys. Dėl šios priežasties, sergant astmos liga ir papildomai peršalus, visada reikia kreiptis į gydytoją.
