Priežastys | Hepatitas C

Priežastys

Priežastys hepatito C infekcija dažniausiai yra viruso perdavimas per kraujas kontaktas. Tai gali būti dėl tatuiruočių, auskarų higienos normų trūkumo ar švirkštų ir adatų naudojimo (ypač narkotikų srityje), kraujas produktai (kraujo perpylimas), organų transplantacijos ar dializė. Transfuzijos, susižalojus adatomis ar kt kraujas kontaktai tarp hepatito Galimi ir C užsikrėtę asmenys bei medicinos personalas.

Be to, yra maža likutinė viruso perdavimo sperma ar Motinos pienas užsikrėtusio asmens hepatito C. Virusas iš užkrėstos nėščios moters perduodamas negimusiam vaikui, kai gimsta įprasta, be komplikacijų. Po infekcijos virusas dauginasi per kepenys ląstelių ir vėliau patenka į kraują. Todėl virusas gali netikriai plisti ir daugintis visame naujagimio kūne.

Patogenas ir perdavimas

Šios hepatito C patogenas priklauso Flaviviridae šeimai ir yra RNR virusas. Yra 6 skirtingi grupės pogrupiai hepatito C virusas (HCV). Vokietijoje dažniausiai pasitaiko 1,2,3 tipo.

Kita vertus, Afrikoje labiau paplitęs 4 tipas. Svarbiausias skirtumas tarp šių potipių yra jų atsakas į interferonas terapija. 2 ir 3 tipai geriau reaguoja į šią terapiją nei kiti.

Žmonės yra vienintelis galimas HCV šeimininkas, ty tik žmonės užsikrečia virusu. Perdavimo kelius ne visada galima atsekti. Tačiau žmonės, kurie daug bendrauja su krauju ir kraujo produktais, priklauso didžiausiai rizikos grupei.

Tai apima žmones, kuriems reikia perpylimo, ir žmones, kuriems reikia dializė, iv narkomanai, žmonės, susižeidę adatą, pavyzdžiui, tatuiruotes ir auskarus ant užterštų instrumentų, arba medicinos personalas, nerūpestingai tvarkantis užkrėstų asmenų kraują. Labai retais atvejais buvo aprašytas lytinis perdavimas.

Manoma, kad įprastu atveju gimdant virusą iš motinos vaikui perduodama apie 5 proc. hepatito C virusas yra RNR virusas, kurio lig šiol buvo nustatyti 6 genotipai. Be to, hepatito C virusas dar galima suskirstyti į maždaug 100 potipių.

Atitinkami genotipai rodo genetinės medžiagos skirtumus. Žinomi 1a, 1b, 2a, 2b, 3a, 3b, 4, 5 ir 6 genotipai. Europoje ir Šiaurės Amerikoje daugiausia būna 1-3 genotipai, Vokietijoje 1 genotipo dalis yra beveik 80%.

Afrikoje labiausiai paplitęs 4 genotipas, o skirtingi genotipai yra pagrįsti genetinės sudėties skirtumu. Todėl skirtingi genotipai reaguoja į skirtingus vaistus pasižymi skirtingomis savybėmis. Pavyzdžiui, 1b genotipas yra atsparesnis interferonas terapija nei kitų tipų.

Genotipas hepatito C virusas nustato terapijos tipą ir trukmę. Be to, kai kurie genotipai yra agresyvesni nei kiti. Pavyzdžiui, 1 ir 3 tipai siejami su didesne žala ir padidėjusia rizika kepenys cirozė ir kepenys Vėžys. Užsikrėtus tam tikru hepatito C genotipu, vis tiek įmanoma užsikrėsti kitu genotipu.