Adhezijos: priežastys, simptomai ir gydymas

Sukibimas reiškia skirtingų organų augimą kartu. Paprastai tai sukelia dideli sužalojimai ir operacijos. Sukibimo pasekmės gali būti ir nekenksmingos, ir pavojingos gyvybei (žarnyno nepraeinamumas).

Kas yra sukibimai?

Sukibimai arba sukibimai medicininiu požiūriu dažnai atsiranda po didelės pilvo operacijos. Šiuo atveju sukibimas reiškia skirtingų organų augimą. Kaip rezultatas žaizdų gijimas, gali atsirasti sukibimai, kurie, užsitęsus, tampa sukibimu dėl to, kad susidaro jungiamasis audinys. Dažnai tarp sulydytų organų susidaro rando audinio grandinė, dar vadinama nuotaka. Per tai jungiamasis audinys sruoga, kraujas laivai o nervų jungtys ir toliau formuojasi. Šnekamojoje kalboje tai vadinama „sukibimo pilvu“. Taip pat vartojamas medicininis sinechijos terminas. Daugeliu atvejų pilvaplėvės dalyvauja sukibime. The pilvaplėvės yra pagamintas iš jungiamasis audinys kad gali susidaryti sukibimai su kitais Vidaus organai kai sužeista. Tačiau sukibimas gali atsirasti ir endometriozė. Jei sukibimo plėvelė išlieka ilgiau nei penkias dienas, susidaro naujos jungiamojo audinio ląstelės, jungiančios skirtingų organų jungiamąjį audinį.

Sukelti

Daugeliu atvejų sukibimo priežastis yra chirurginė procedūra pilvo ertmėje, kurios metu sužalojama pilvaplėvės atsiranda. Tačiau peritonitas taip pat gali vadovauti prie sukibimų. Be to, kartais endometriozė vaidina vaidmenį kuriant moterų sukibimą. Endometriozė yra gerybinis, bet skausmingas lėtinės ligos būdingas gimdos audinio buvimas už gimdos ertmės ant svetimų organų. Pavyzdžiui, jei yra pažeista pilvaplėvė, iš pradžių susidaro fibrino sluoksnis, padengiantis žaizdą. Fibrinas yra lipni danga, skirta pagreitinti gijimo procesą. Tačiau pilvo ertmėje organai yra labai arti vienas kito ir dažnai juos skiria tik siauras tarpelis per skysčio plėvelę. Tačiau tada pažeistose vietose gali atsirasti sukibimas. Paprastai fibrino sluoksnis vėl suskaidomas per penkias dienas nuo jo atsiradimo žaizdų gijimas. Gretimi organai vėl atsiskiria. Tačiau jei vėluojama fibrino skaidymas, susidaro naujos jungiamojo audinio ląstelės, jungiančios pilvaplėvę su kito organo jungiamuoju audiniu. Susidaro sukibimas. Po operacijos pilvo srityje gali atsirasti sukibimai. Dėl žaizdos skysčio pernešimo pilvo vietoje, kuri yra toli nuo operacijos, netgi gali atsirasti sąaugų.

Simptomai, skundai ir požymiai

Daugeliu atvejų sukibimas yra nekenksmingas ir nesukelia simptomų. Tačiau keliais atvejais jie gali sukelti rimtų pasekmių. Tačiau lėtinis apatinis pilvo skausmas yra dažnas, kurį sukelia sumažėjęs sukibimo paveiktų organų mobilumas. Sukibimo sruogoje susidaro nervinės jungtys, sukeliančios skausmas kai įsitempia. The skausmas dažnai daro įtaką paciento gyvenimo kokybei. Tačiau blogesnės pasekmės atsiranda dėl vėlyvo galimo išsivystymo. Pavyzdžiui, sukibimas kiaušidės ar kiaušintakio srityje gali vadovauti į nevaisingumas nes kiaušinių transportavimas nebėra optimalus. Tačiau žymiai blogesnės pasekmės gali atsirasti dėl sukibimo su žarnynu. Be lėtinių pilvo skausmas, išmatų netaisyklingumas ir pūtimas, plėtra žarnyno nepraeinamumas taip pat įmanoma.

Ligos diagnozė ir eiga

Sąaugų diagnozė dažnai būna sunki, nes simptomai dažniausiai būna nespecifiniai. Į Rentgeno or ultragarsas tyrimai, sukibimai dažnai nerandami. Tačiau, jei įtariama sukibimas, tokie vaizdavimo būdai kaip didelės skiriamosios gebos ultragarsas arba specialus sukibimas pilvo magnetinio rezonanso tomografija gali suteikti informacijos. Tačiau net ir šie metodai nėra pakankamai konkretūs. Tik laparoskopija naudojant rakto skylutės metodus, galima įrodyti, kad sukibimas nekelia abejonių.

Komplikacijos

Daugeliu atvejų dėl sukibimo nėra diskomforto ar komplikacijų. Jie atsiranda labai dažnai ir yra dažnas simptomas po operacijos. Tačiau sukibimas gali sukelti sunkų skausmas paciento pilve. Dėl šio skausmo taip pat pastebimai sumažėja judrumas, todėl tai labai neigiamai veikia paciento gyvenimo kokybę. Be to, nukentėjusieji gali patirti paralyžių ar kitus jautrumo sutrikimus, nes sukibimai gali suspausti nervai ar net juos visiškai sugadinti. Moterims sukibimas taip pat gali vadovauti į nevaisingumas jei jie neigiamai veikia kiaušinių pernešimą. Nukentėjusieji taip pat kenčia nuo diskomforto žarnyno srityje, o blogiausiais atvejais žarnyno nepraeinamumas gali atsirasti. Taip pat, dujų susikaupimas ir pūtimas pasitaiko, kurie ir toliau labai apsunkina nukentėjusio asmens kasdienį gyvenimą. Paprastai sąaugas galima gydyti chirurginėmis procedūromis. Tačiau jų galima išvengti ir operacijos metu. Komplikacijų neatsiranda. Jei sąaugos diagnozuojamos ankstyvoje stadijoje, ligos eiga yra teigiama. Tuomet paciento gyvenimo trukmė taip pat neturi neigiamos įtakos.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Norint išvengti sukibimo, reikia reguliariai laikytis asmens higienos. Tikrinti augimą nagai paprastai gali atlikti savarankiškai arba slaugytojos. Kūno valymo procedūroms gydytojas nėra būtinas. Be to, norint pašalinti ankstyvą diskomfortą, galima reguliariai naudoti pėdų priežiūrą ar manikiūrą. Medicininė pagalba reikalinga, kai atsiranda sutrikimų, kurių nebegalima ištaisyti paties paciento priemonėmis. Skausmas, judrumo apribojimai ar išvaizdos pokyčiai oda reikia ištirti ir gydyti. Jei yra sutrikimų kraujas cirkuliacija, eisenos anomalijos ar netvirtumas judant, reikia imtis veiksmų. Susidarymas pūliai reikia stebėti, nes sunkiais atvejais tai gali sukelti sepsis. Jei specifika pūliai vystymasis reikalingas. Su gydytoju taip pat reikėtų aptarti kasdienių pareigų tvarkymo sutrikimus, regos apgamą ar blogą laikyseną. Gydytojas turėtų išaiškinti bendrą nuolatinį negalavimą, ligos jausmą ar nuolat didėjantį skundus. Norint nustatyti diagnozę ir paaiškinti priežastį, reikalingi medicininiai tyrimai. Norint išvengti ilgalaikės žalos ar nuolatinio gyvenimo kokybės pablogėjimo, reikėtų kreiptis į gydytoją, jei fiziniai pažeidimai išlieka kelias savaites.

Gydymas ir terapija

Sukibimą dažnai sunku gydyti. Tiesa, kad susiliejusius organus vėl galima atskirti atlikus naują operaciją. Tačiau procese dažnai vėl atsiranda naujų sukibimų. Tik laikinai lėtinis skausmas dingsta iškart po operacijos ir po kurio laiko grįžta. Jei dalyvauja tik pavienės nuotakos, operacija žada būti sėkminga. Tačiau ir tai nėra garantuota. Jei yra keli sukibimai, mes laukiame, ar simptomai sumažės be operacijos. Operacija paprastai atliekama naudojant rakto skylutės procedūrą. Šiandien yra vadinamųjų sukibimo barjerų taikymo operacijos metu metodų. Tai yra kieti arba skysčius skiriantys sluoksniai, skirti užkirsti kelią skirtingų audinių sulipimui. Kietieji sukibimo barjerai yra membranos, kurios po operacijos dedamos ant žaizdos vietos, kad audiniai gijimo metu būtų atskirti. Išgijusios šios kliūtys po kelių savaičių suyra. Naudojant skystus sukibimo barjerus, po operacijos praplaunama visa pilvo ertmė, kad būtų išvengta sukibimo. Po kelių dienų kūnas visiškai absorbavo skystį. Tačiau nėra visiškos garantijos, kad net naudojant šiuos metodus būtų išvengta sukibimo.

Prevencija

Siekiant išvengti sukibimo, vis dažniau naudojamos švelnios chirurginės technologijos, sukeliančios kuo mažiau audinių defektų. Todėl vis dažniau naudojama rakto skylės operacija. Profilaktiškai po plačių chirurginių procedūrų dabar galima naudoti kietus ar skystus sukibimo barjerus. Tačiau medicininiai tyrimai dar nėra aiškiai įrodę šių metodų sėkmės, todėl dar nėra plačiai naudojami.

Sekti

Po sukibimo, kurį dažniausiai sukelia nelaimingi atsitikimai ar operacijos, priežiūra neatmeta naujo chirurginio gydymo poreikio. Tai grindžiama paciento diskomfortu ir apribojimais, atsirandančiais dėl sukibimo. Jei pacientui nėra simptomų, specialių stebėjimų nereikia ir daugeliu atvejų sukibimai atrandami tik atsitiktinai diagnozuojant kitų gydymo ar tyrimų metu. Tačiau jei sukibimas sukelia diskomfortą organams, sukibimai turi būti chirurginiu būdu atstatyti į įprastą būseną. Jei pilvo ertmėje yra sukibimas, tai dažnai galima padaryti atliekant endoskopinę operaciją pagal bendroji nejautra. Ligoninės buvimas yra trumpas, tačiau priklauso nuo sukibimo laipsnio ir laipsnio. Nėra metodų ar namų gynimo norint palengvinti sukibimą, tik medicinos specialistas gali padėti pacientui ir perimti tolesnę priežiūrą. Sukibimai oda, pavyzdžiui dėl nudegimai, yra ypatingas bruožas. Paprastai tai galima greitai ištaisyti atliekant nedideles ambulatorines operacijas arba kartais grynai neinvazinį dermatologo gydymą. Tokiu atveju specialios tolesnės priežiūros nereikia, nes priežasties nebėra.

Ką galite padaryti patys

Paprastai adhezijas reikia chirurginiu būdu pašalinti ir skausmą gydyti vaistais. Nukentėję žmonės gali patys padaryti keletą dalykų, kad sumažintų sukibimą ar palaikytų gydymą. Pirmiausia rekomenduojama masažuoti ir naudoti natūralius skausmą malšinančius vaistus. Reguliarūs masažai slėgiu gali atlaisvinti audinį. Be masažų, akupunktūra or akupresūra taip pat gali būti galimybė. Akupresūra gali būti ypač naudinga nervų skausmas. Priklausomai nuo sukibimo vietos, joga or fizioterapija taip pat gali būti naudojamas kaip palaikomasis priemonės. Jei sukibimai neigiamai veikia psichiką sveikatai nes kenčia savivertė, kalbėti terapija rekomenduojama. Diskusijos su draugais ar šeimos nariais, kurie patys kenčia nuo sąaugų, dažnai būna efektyvesni. Ilgainiui sukibimai, kurių negalima pašalinti masažas būtina gydyti chirurgiškai. Po operacijos tipiškas generolas priemonės taikyti, pvz stebėsena chirurginę žaizdą ir lengvai ją paimant ant kūno. Sportinė veikla paprastai yra draudžiama, nes greiti ir intensyvūs judesiai gali atidaryti siūles. Jei taip atsitiktų, būtina nedelsiant informuoti gydytoją. Tačiau apskritai, sukibimą galima gerai gydyti, jei pacientas naudojasi teise priemonės.