Sinonimai
Įtampa, įtampa, miego sutrikimai, stresas, eustresas
Kaip sumažinti psichinę-emocinę įtampą?
Svarbi išvada streso mažinimo kontekste yra ta, kad ne išorinis stresas yra lemiamas kūno streso lygiui, o vidinis, suvokiamas stresas. Taigi iš pradžių priklauso nuo paties žmogaus streso suvokimo, ar situacija laikoma stresine, ar ne. Tai taip pat taikoma psichologiniam ir emociniam stresui.
Su emociniais stresoriais dažnai labai sunku laikytis paprastos taisyklės, kad reikia tiesiog pašalinti streso šaltinį. Pavyzdžiui, išsiskyrimas ar žmogaus netektis gali labai ilgai sukelti psichologinę / emocinę įtampą. Tokiose situacijose svarbu pakeisti vidinį streso apdorojimą arba rasti būdų, kaip sumažinti stresą, keičiant gyvenimo būdą, sportą, poilsis pratimai ir daugybė kitų įprastų metodų.
Daugeliui žmonių pakanka, jei jie turi žmonių, kuriems gali patikėti savo psichologinę įtampą ir taip geriau ją apdoroti. Kita vertus, kiti tuo įsitikinę meditacija jiems labai padeda streso valdymo kontekste, tai įrodo naujausi tyrimai. Streso terapija priklauso nuo tyrimo rezultatų.
Fiziškai paprastai skiriamos infuzijos serijos papildyti trūkstamų medžiagų. Daugiausia antioksidantai, elektrolitai, didelė dozė vitaminai, pagrindo turtingos priemonės, prokainas bazinė infuzija rūgštingumui mažinti, ozono ir deguonies infuzija gyvybingumui pagerinti kraujas cirkuliacija, chelantino antpilas atliekoms pašalinti, šviežių ląstelių terapija, akupunktūra, homeopatija, siekiant sumažinti stresą, naudojama nervų terapija ir augaliniai vaistai. Be to, pacientai dažnai gydomi specialiomis psichinio streso valdymo programomis ir fiziniais pratimais.
Kokį vaidmenį atlieka streso hormonai?
Manoma, kad streso susidarymas hormonai mūsų organizme daugiausia lemia streso reakcijos vystymąsi. Šie hormonai veikia daug įvairių mūsų kūno funkcijų, tokių kaip imuninė sistema, mūsų energija subalansuoti arba mūsų širdis norma ir moduliuokite šias funkcijas taip, kad jos būtų optimaliai pritaikytos stresinei situacijai. Geriausiai žinomas streso hormonas mūsų organizme yra kortizolis, kuris antinksčių žievėje gaminasi didesniais kiekiais, nei paprastai būna esant stresui.
Tikroji šio streso paskirtis hormonai yra priversti kūną maksimaliai veikti trumpą laiką, o už tai yra slopinamos tokios funkcijos kaip virškinimas, kurios šioje situacijoje nėra būtinos. Ši stresinė reakcija mūsų kūno problema tampa tik tada, kai ji tęsiasi ne tik kelias valandas, bet ir tampa nuolatinė, o kūnas neatgauna. Dėl to kūnas tampa vis silpnesnis, imuninė sistema yra stipriai slopinamas, ir tai taip pat turi įtakos psichikai. Taigi streso hormonai vaidina pagrindinį vaidmenį reaguojant į stresą.
