Įvadas
Galvos svaigimas (Svaigulys) yra subjektyviai suvokiamas kūno orientacijos sutrikimas, kai kūno padėties erdvėje nebegalima aiškiai suvokti ir priskirti. Tai dažnai lydi jausmas, kad kūnas ar aplinka juda. Skiriamas nesistemingas galvos svaigimas, kuriam būdingas bendras nesaugumo jausmas, apsvaigęs jausmas ir pajuodusios akys, kaip klasikiniai simptomai, ir sistemingas galvos svaigimas. Šiai grupei priklauso, pavyzdžiui, rotacinė galvos svaigimas, siūbuojantis vertigo su polinkiu kristi ar be jo, ir pakelti galvos svaigimą. Abu gali būti atsakingi už ūminį galvos sukimasis.
Priežastys
Galvos svaigimo priepuolio priežastys yra tokios pačios įvairios ir įvairios, kaip paties galvos svaigimo simptomai ir pacientų grupės, kurie gali būti paveikti. Dažniausios priežastys yra išvardytos žemiau. Jei simptomai neaiškūs arba kyla abejonių, pacientai turėtų kreiptis į gydytoją.
A galvos svaigimas priepuolis visada atsiranda dėl sutrikusios regos, vestibuliarinio ir somatosensorinio suvokimo sąveikos. Kitaip tariant, regimas akies suvokiamas dirgiklis, jausmas subalansuoti sukurta vidinė ausis o intuityvus jausmas apie savo kūno padėtį ir vietą erdvėje nebeatitinka visiškai. Tai gali sukelti trikdymas širdies ir kraujagyslių sistema.
Taip pat kai kurie vaistai ir (arba) alkoholis keičia savo kūno suvokimą ir gali tapti svaiginančio burto priežastimi. Vestibulinio organo defektai dažnai sukelia vadinamąjį vestibulinį galvos svaigimą (gerybinį paroksizminį pozicionavimo vertigo). Nepamirštamos galvos sukimasis visada gali būti psichologinio pobūdžio.
Žinome fobinius galvos svaigimo priepuolius, kuriuos sukelia baimė nukristi ar patirti galvos svaigimą. Kai kurie pacientai vystosi tikrai panikos priepuoliai, kuris gali dar labiau pabloginti visus simptomus. Ypač vyresnio amžiaus pacientams tai vadinama po kritimo sindromu, kuris atsiranda po pirmo kritimo ir pagrįstas baime vėl nukristi. Visas šias priežastis galima apibendrinti terminu „psichogeninis vertigo“.
Visi šios serijos straipsniai:
