Reguliarus vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių veiksnių, apsaugančių nuo daugelio ligų. Be to, tai gali reikšmingai prisidėti prie gyvenimo kokybės ir gerovės gerinimo. Skaitykite čia, ką sportas ir mankšta daro jūsų labui sveikatai.
Reguliari mankšta kaip ginklas nuo senėjimo
Poveikio diapazonas buvo įspūdingai parodytas daugelyje tyrimų. Dabar jau yra nustatyta, kad sportas ir mankšta gali pratęsti gyvenimo trukmę, ypač kai rizikos veiksniai nes yra ankstyvas mirtingumas. The sveikatai fizinio aktyvumo poveikis yra dar didesnis nei svorio metimo, t. y. sumažėjusio kūno svorio kūno masės indeksas, žemesnis sistolinis kraujas spaudimas ar kraujas cholesterolio kiekis lygiai.
Didelis sveikatai mankštos svarbą pabrėžia ir kitas tyrimas: Pagal tai fiziškai aktyvūs žmonės turi išgyvenimo pranašumą prieš fiziškai neaktyvius žmones, lygiaverčius nerūkantiems, palyginti su rūkančiais 20 cigarečių per dieną. Reguliarūs pratimai ištvermė ir stiprumas sportas yra pagrindinis ginklas prieš senėjimą. Buvimas ant pirštų padidina savijautą, pagerina nuotaiką ir apsaugo nuo senatvės demencija.
Fizinis aktyvumas kasdieniame gyvenime
Fizinis aktyvumas padeda žmonėms greičiau atgauti formą po ligos, stiprina imuninė sistema, sumažina stresas, reguliuoja riebalų apykaita, nuleidžia kraujas ir padeda išlaikyti sveiką kūno svorį.
Sportas išlaiko tave jauną ir padidina fizinę bei psichinę jėgas tinkamumas. Fizinis aktyvumas nebūtinai susijęs su sportu - atitinkamų efektų galima pasiekti ir kasdieniame gyvenime: naudokitės laiptais, o ne liftu, eikite ar važiuokite dviračiu trumpus ir vidutinius atstumus, o automobilį palikite namuose. Net tada jūs jau darote kažką savo sveikatai!
Svarbu, kad reguliariai sportuotumėte saikingai (geriausia tris keturis kartus nuo 30 iki 45 minučių per savaitę) ir po ilgesnio neveiklumo neperšokinėkite tiesiai šimtu procentų.
Sportas senatvėje
Vyresniame amžiuje mankšta yra vienintelis moksliškai įrodytas būdas sustabdyti funkcinį nuosmukį, ypač organų ir raumenų bei kaulų sistemos, taip pat kūno ir proto veikimą. Net ir labai senyvo amžiaus žmonėms, kurie niekada nesportavo ar ilgai nesportavo, fizinis aktyvumas akivaizdžiai pagerina sveikatą. Pavyzdžiui, žmonės, kurie pradeda reguliariai ištvermė mokymai, sulaukę 60 ar 70 metų, rodo reikšmingą patobulinimą būklė iš jų širdies ir kraujagyslių sistema tik po trumpo laiko.
Tas pats pasakytina apie aktyvios ir pasyvios raumenų ir kaulų sistemos veiklą. Bet reakcijos ir trumpalaikės funkcijos atmintis pagyvenusiems žmonėms taip pat gali būti žymiai pagerinta mankšta, ir tai galima pasiekti net paprastomis mankštomis, tokiomis kaip vaikščiojimas.
Japonijos tyrimai taip pat rodo, kad fiziškai aktyvių pagyvenusių žmonių mirtingumas ne tik palankesnis, bet ir ilgiau nei neaktyvūs pagyvenę žmonės juos domina kasdienė veikla, pavyzdžiui, asmeninė aplinka ir pomėgiai. Taigi, atrodo, kad fizinis aktyvumas senatvėje žymiai pagerina gyvenimo kokybę.
