Tai gali būti užkalkėjusio limfmazgio priežastys
Jei kalbėtume apie kalkėtas limfa mazgas, mes paprastai turime omenyje vieną limfmazgį, kuris yra sukietėjęs. Daugeliu atvejų tai yra dėl gerybinės ligos. Limfa mazgai dažnai padidėja infekcijų metu ir tampa šiek tiek sunkesni.
Tai gali būti virusinės ir bakterinės infekcijos. Pavyzdžiui, limfa mazgai ant kaklas dažnai jau keičiasi, kai ateina peršalimas. Ilgai trunkančios infekcinės ligos, tokios kaip Eppstein-Barr virusas, taip pat sukelia stiprų limfmazgių patinimą, kuris taip pat gali sukelti kalkėjimą limfmazgiai.
Vietinis limfmazgių patinimas taip pat gali pasireikšti, pavyzdžiui, atsiradus odos pažeidimams. Sisteminės ligos, tokios kaip sarkoidozė or tuberkuliozė taip pat gali sukelti limfmazgių pokyčius. Būdingos šioms dviem ligoms yra sukietėjusios limfmazgiai, kurie dažnai yra dėžė.
Su kalkėmis limfmazgiai, taip pat visada reikia galvoti apie piktybinę ligą. Taigi pakitę limfmazgiai taip pat gali nurodyti tam tikrus navikų tipus. Tačiau užkalkėjęs limfmazgis automatiškai nerodo, ar tai piktybinė liga, ar infekcija, ar net visiškai nepavojingas limfmazgio pakitimas.
Kalkėjusio limfmazgio diagnozė
Diagnozuojant kalkingus limfmazgius, svarbiausią vaidmenį atlieka anamnezė. Čia gydytojas apklausia nukentėjusį asmenį ir renka informaciją apie galimą kalcifikacijos priežastį. Pavyzdžiui, lydintys simptomai jau pateikia daugybę užuominų. Metu Medicininė apžiūra tiriami pakitę limfmazgiai.
Svarbu išsiaiškinti, ar limfmazgiai yra minkšti, ar kieti, ar prisilietimas yra skausmingas ir ar limfmazgiai yra judinami prieš odą. An ultragarsas tada gali būti atliekami paveikti limfmazgiai. Kalcifikacijos atveju limfmazgiai paprastai yra ryškūs audinio pašviesėjimu.
Jei diagnozei to nepakanka, kraujas vertės gali suteikti Tolimesnė informacija. Tolesnis vaizdavimas, pavyzdžiui, rentgeno spinduliai ir kompiuterinė tomografija, taip pat gali būti novatoriškas. Jei diagnozei to nepakanka, audinių mėginys (= biopsija) galima paimti limfmazgį ir audinį ištirti mikroskopu.
Limfmazgio kalkėjimą pirmiausia pastebi audinio pašviesėjimas. Galima kalkėti visą limfmazgį, tačiau kartais kalcifikacija būna tam tikrame limfmazgio taške. Pavyzdžiui, limfmazgio žievė gali būti kalkėta, o vidus atrodo normalus.
Be kalcifikacijos laipsnio, paprastai nustatomas ir limfmazgio dydis. Be to, kraujas srautą limfmazgyje galima nustatyti Doplerio sonografija, kuris matuoja kraujo tekėjimo greitį. A biopsija kalcifikuoto limfmazgio paprastai atliekama, jei kalkėjimo priežasties negalima tiksliai nustatyti.
Jei, pavyzdžiui, nerandama infekcinės ligos, reikėtų atsižvelgti ir į piktybines kalcifikacijos priežastis. Norint jų neįtraukti, pirmiausia reikia kreiptis į tokius vaizdus kaip ultragarsas arba Rentgeno. Jei ir tada negalima atmesti piktybinio naviko (piktybinio naviko), a biopsija turėtų būti atlikta.
Tai apima audinių mėginių paėmimą, kurie vėliau tiriami mikroskopu. Galima nustatyti limfmazgių pokyčius. Jei limfmazgiai kalkėja dėl naviko, naviko paveikto organo ląstelės taip pat gali būti aptinkamos ir sustorėjusiuose limfmazgiuose.
Visi šios serijos straipsniai:
