Tam tikri ritmo sutrikimai Širdies aritmija

Tam tikri ritmo sutrikimai

Toliau individualaus ritmo sutrikimai aprašomi išsamiau ir paaiškinama, kaip jie atsiranda ir su kokiais simptomais jie yra susiję. Svarbiausias širdies aritmijos diagnozavimo instrumentas yra EKG (elektrokardiografija). Įvairūs širdies ritmo sutrikimai lemia būdingus EKG pokyčius.

Tai taip pat aprašyta čia. Deja, mokėjimas teisingai „perskaityti“ EKG yra labai sunkus dalykas, reikalaujantis daug žinių apie fiziologinius širdis. Po atskirų širdies ritmo sutrikimų aprašymo rasite keletą pagrindinių EKG veikimo paaiškinimų.

Bendroji terapija

Ne kiekvieną širdies ritmo sutrikimą reikia nedelsiant gydyti, nes daugybė formų, ypač kitais atvejais širdis- sveiki pacientai - nekelia jokios grėsmės ir nesukelia fizinių apribojimų. Dažniausias sveikos širdies ritmo sutrikimas yra papildomi ritmai, dar vadinami ekstrasistolijomis. Todėl terapija yra būtina tik tuo atveju, jei prie jau pakrauto pridedamas ritmo sutrikimas širdis arba jei lydintys simptomai sukelia subjektyviai stiprius fizinius ar psichologinius sutrikimus.

Paprastai skiriamas vienas: kai ritmo terapijos tipas priklauso nuo sutrikimo tipo (tachikardinis, bradikardinis sutrikimas, papildomi ritmai ir kt.) Vykdant vaistais pagrįstą antiaritminę terapiją naudojami keli vaistai, kurie yra suskirstyti į keturios skirtingos klasės: 1-oji klasė apima medžiagas, kurios blokuoja vadinamąsias natris kanalai širdyje (pvz., flekainidas), antroji klasė apima medžiagas, blokuojančias α2 receptorius (beta adrenoblokatorius, pvz.,

metoprololis) į 3 klasę įeina kalis kanalų inhibitoriai (pvz amjodaronas), o 4 klasei priklauso medžiagos, kurios slopina kalcis kanalus (pvz verapamilis). Visų šių vaistų tikslas - reguliuoti ir stabilizuoti širdies plakimo dažnį.

Vadinamoji elektroterapija, viena vertus, apima a širdies stimuliatorius jeigu širdies aritmija dėl to širdis plaka per lėtai. Elektrinis prietaisas skatina širdies raumenis susitraukti tam tikru ritmu, kad būtų užtikrintas pakankamai reguliarus pumpavimas. Kita vertus, implantuojant a Defibriliatorius taip pat yra elektroterapijos dalis, kuriai geriausia naudotis per greitų ritmo sutrikimų atveju (pvz., skilvelių virpėjimas).

Jei prietaisas užregistruoja ritmą, kuris išeina iš rankų, jis siunčia į širdį srovės bangą, kuri ją paprastai grąžina į įprastą, reguliuojamą ritmą. Tačiau išorinė elektrinė šokas taip pat gali būti naudojamas norint atkurti normalų širdies ritmą širdies aritmijos atveju, ypač prieširdyje (pvz. Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių virpėjimas). Ši procedūra vadinama elektrine kardioversija ir atliekama taikant trumpą nejautrą su mažesne doze nei defibriliacija (kardioversija su narkotikais taip pat gali būti atliekama be anestezijos!)

Tarp invazinių ritmo terapijos metodų yra vadinamoji kateterio abliacija. Čia specialiai ieškoma ritmo sutrikimų vietų a metu širdies kateterio tyrimas ir tada širdies audinys, atsakingas už širdies aritmija yra sklerozuota elektra.

  • Vaistas
  • Elektros ir
  • Invazinė terapija,