Tempimo gimnastika: gydymas, poveikis ir rizika

Tempimo gimnastika paprastai yra intensyvaus fizinio rengimo išraiška. Raumenys yra tempiami stresas, kuriuo siekiama geresnio mobilumo. Tačiau neteisinga tempimo arba perkrova taip pat gali sukelti diskomfortą. Štai kodėl svarbu, kad judesiai būtų atliekami švelniai.

Kas yra tempimo gimnastika?

Raumuo tempimo daugiausia priklauso mėgėjų ir varžyboms. Be to, ji sudaro didelę dalį fizioterapija. Raumenų tempimas daugiausia priklauso mėgėjų ir varžyboms. Tai taip pat yra svarbi fizioterapija. Kiek gimnastikos tempimas yra naudingas ir svarbus, priklauso nuo individualaus sporto ir fizinio būklė. Įvairūs gimnastikos tempimo metodai taip pat kritikuojami. Taigi tarp sporto mokslininkų ir kineziterapeutų kyla prieštaringos diskusijos apie įvairių pratimų efektyvumą ir vykdymą. Paprastai sakoma, kad reguliarus tempimas po sporto prisideda prie greitesnio atsinaujinimo ir pagerėja sveikatai. Dėl to padidėja sąnarių lankstumas ir judrumas bei sutrumpėja raumenys stiprumo mokymas yra užkirstas kelias. Atitinkama tempimo padėtis palaikoma mažiausiai 20 sekundžių. Nors įtampa turėtų būti aiškiai pastebima, kūno taip pat nereikėtų priversti laikytis tam tikros laikysenos. Po sporto vieneto tempiant ypač daug dėmesio reikia skirti įtemptiems raumenims. Anksčiau tempimo gimnastika būdavo atliekama prieš treniruotę ir po jos. Šiais laikais tempimas prieš faktinę veiklą laikomas mažiau naudingu. Jei turite kokių klausimų ar abejonių dėl tempimo gimnastikos, rekomenduojama kreiptis į kineziterapeutus ir sporto mokslininkus. Jei skausmas išsivysto išsitiesus, tam tikromis aplinkybėmis reikia kreiptis į gydytoją.

Funkcija, poveikis ir tikslai

Tempimo gimnastika turi keletą tikslų. Pirma, juo siekiama padidinti sportininko judesio amplitudę. Judrumas apibrėžiamas kaip judesio diapazonas, kurį galima realizuoti sąnarių, raumenys ir jungiamasis audinys. Skiriamas aktyvus ir pasyvus mobilumas. Aktyvus mobilumas apibūdina artikuliacijos diapazoną, pagrįstą tik raumenimis. Kita vertus, pasyvus mobilumas apima kūno svorio ar išorinės jėgos pritaikymą. Kadangi judrumas pirmiausia priklauso ne tik nuo anatominių sąlygų, bet ir nuo raumenų elastingumo, Sausgyslės ir raiščiai, taisyklingi tempimo pratimai gali patobulinti. Tačiau tempimo pratimai turi būti atliekamas nuosekliai. Padidėjęs judesių amplitudė yra naudinga kai kurioms sporto šakoms, tokioms kaip kikboksas ar Muay Thai. Taip pat skatinamas optimalus judesio diapazonas koordinavimas ir stiprumas, kurį galima pastebėti gerinant našumą. Išskyrus sportinius reikalavimus, tempimo gimnastika skirta išlaikyti natūralų žmogaus lankstumą. Per gyvenimą suaugusio žmogaus mobilumas dažnai žymiai sumažėja, palyginti su mažo vaiko mobilumu. Tempimo pratimai gali tai neutralizuoti. Tempimo gimnastika taip pat yra medicininė priemonė. Jis naudojamas, kai raumenų sutrumpėjimas ar sąnarių apribojimas labai riboja raumenų ir kaulų sistemą. Tempiantis galima atgauti įprastą judrumą. Tačiau ypač po nelaimingo atsitikimo svarbu, kad atliekant pratimus iš pradžių būtų kineziterapeutas. Tik tada, kai pacientas yra įvaldęs tempimą, jis gali treniruotis namuose. Tempimo metu raumuo ištraukiamas. Yra du pagrindiniai tempimo metodai: dinaminis tempimas ir statinis tempimas. Dinaminio tempimo metu pirmiausia laikomasi tempimo padėties. Vėliau, spyruokliniai, šiek tiek svyruojantys judesiai pozoje yra skirti padėti sumažinti įtampą, pagerėti koordinavimas ir padidinti mobilumą. Dinamiškam tempimui paprastai būdingas šiek tiek silpnesnis tempimo stimulas ir jis naudojamas kai kuriose sporto šakose kaip apšilimo treniruotės dalis. Statinis tempimas taip pat apima tam tikros laikysenos prisiėmimą. Tada sportininkas be jokių tolesnių judesių išlieka savo pozicijoje apie 20 sekundžių. Po paleidimo tempimo poza paprastai atliekama bent antrą kartą. Procese dar labiau skiriasi statinis tempimas. Pasyvus statinis tempimas atsiranda ir jį palaiko išorinė pagalba. Tai palengvina valdymą. Tuo pačiu metu pasyvus statinis tempimas taip pat laikomas neveiksmingesniu savo poveikiu. Aktyviai statinio tempimo metu sportininkas pirmiausia įtempia raumenis. Eidamas jis paleidžia įtampą ir pereina tiesiai į savo tempimo padėtį.

Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai

Tempimo gimnastika turi pranašumų ypač sportininkams. Tačiau neatsargus pratimų atlikimas taip pat gali sukelti diskomfortą. Jei tempimo stimulas yra per stiprus, raumenų skaidulose įvyksta susitraukimas, kuris užtikrina, kad raumenyje nėra plyšimo. Tai iš tikrųjų yra apsauginė funkcija. Tuo pačiu metu taip labai sutrinka tempimo gimnastikos poveikis. Be to, kritikuotina staigi tempimo įtampa. Ypač jei tai atliekama sparčiu tempu, gali atsirasti raumenų traumų. Dažniausiai kūnas siunčia pakankamai signalų, kurie atkreipia dėmesį į perkrovą. Jei jų nepaisoma, o tempimas sustiprėja, nepaisant sunkesnių skausmas, kremzlė žala, taip pat pluošto plyšimas raumenų srityje, Sausgyslės ir atsiranda raiščiai. Ypač didelę riziką kelia konstrukcijos, kurios jau buvo pažeistos prieš tempimo pratimą. Kadangi intensyvus tempimas po daugiau nei 20 sekundžių dažnai sumažina pojūtį skausmas audiniuose tokios traumos kartais išsivysto nepastebimai. Reikėtų vengti intensyvių raumenų tempimo pratimų, kuriuos paveikė skausmas. Taigi gimnastikos tempimas yra naudingas treniruočių papildymas. Tačiau norint išvengti traumų ir skausmo, raumenys turėtų būti gerai sušilę, o pats pratimas turėtų būti atliekamas atsargiai.