Terapija
If Stivenso-Džonsono sindromas atsirado vartojant naują vaistą, jį reikia nedelsiant nutraukti. Apskritai reikėtų vengti suaktyvėjusios priežasties, jei ji yra žinoma ir yra galimybė. Intensyvi terapija yra panaši į nudegimų gydymą: duodamas skystis, gydomos žaizdos ir prireikus padariniai, pvz. kraujas gydomas apsinuodijimas (sepsis) ar bakterinės infekcijos antibiotikai. Vaistus, kurie slopina imuninė sistema, Pavyzdžiui, kortizono, yra prieštaringas ir paprastai nenaudojamas. Atskirais atvejais, žinoma, gali būti naudojamos kitos gydymo galimybės.
Trukmė (dienos)
Nėra bendros taisyklės, kiek laiko Stivenso-Džonsono sindromas tęsiasi. Trukmė daugiausia priklauso nuo to, kaip greitai pradedamas gydymas ir kaip gerai terapija veikia. Paprastai galima tikėtis nuo kelių dienų iki savaičių.
Koks yra kursas?
Nukentėję pacientai labai dažnai kenčia nuo labai stipraus ligos jausmo ir labai sunkiai serga. Todėl svarbu diagnozuoti Stivenso-Džonsono sindromas ankstyvoje stadijoje ir nedelsiant ją gydyti. Kai kuriais atvejais liga taip pat gali būti labai sunki. Ši sunki Stivenso ir Džonsono sindromo forma yra žinoma kaip toksinė epidermio nekrolizė (TEN).
Kokia yra prognozė?
Stivenso ir Džonsono sindromas yra labai rimta liga. Kai kuriais atvejais tai gali užtrukti labai sunkiai. Priklausomai nuo ligos sunkumo, tikimybė mirti nuo ligos svyruoja nuo 6% lengvos formos iki 50% sunkios formos (toksinė epidermio nekrolizė).
Koks gali būti vėlyvas poveikis?
Paprastai liga gyja be randų. Svarbu, kad žaizdos paviršiai nebūtų manipuliuojami, pavyzdžiui, nesubraižyti. Taip pat reikia reguliariai gydyti ir prižiūrėti žaizdos paviršius, kad būtų išvengta randų atsiradimo.
Ar tai užkrečiama?
Stivenso ir Džonsono sindromas nėra užkrečiamas. Sergant šia reta liga, imuninė sistema iš kelių žmonių per daug reaguoja, todėl ir atsiranda ši liga. Infekcines ligas dažniausiai sukelia bakterinis ar virusinis patogenas. Tai nėra Stivenso-Johnsono sindromo atvejis.
Visi šios serijos straipsniai:
