Terapija
A terapija lėtinė uždegiminė žarnyno liga priklauso nuo to, ar reikia gydyti ūminį epizodą, ar reikėtų pailginti intervalą be simptomų ir atidėti naują epizodą. Gydyti ūminį uždegiminį paūmėjimą, daugiausia priešuždegiminius vaistus, tokius kaip kortizono yra naudojami. Kaip jau minėta, Krono liga pacientai paprastai turėtų susilaikyti rūkymas, nes tai blogina ligos eigą.
Reikėtų stengtis užtikrinti pusiausvyrą dieta ir pakankamas maistinių medžiagų suvartojimas. Taip pat reikėtų vengti alkoholio ir tam tikrų netinkamai toleruojamų maisto produktų. Esant malabsorbcijai, trūksta substratų, tokių kaip vitaminai, kalorijų, baltymai, cinkas ir kalcis turėtų būti pakeista.
Jeigu Krono liga, chirurginė intervencija taip pat gali būti atliekama kritiniais atvejais. Tačiau tai yra tik kritiniais atvejais, tokiais kaip perforacija (žarnos plyšimas). Krono liga daugiausia gydomas vaistais ir jo negalima išgydyti chirurginiu būdu.
Priešingai, in opinis kolitas su sunkia eiga chirurginiu būdu pašalinus tiesiojoje žarnoje (tiesiosios žarnos) ir dvitaškis (storoji žarna), vadinamoji proktokolektomija, dažnai būtina. Išmatoms išskirti sukuriamas arba dirbtinis žarnos išleidimas, arba „ileonalinis maišelis“. Vienašalis maišelis yra ryšys tarp plonoji žarna (klubinė žarna) ir išangės ir atstovauja standartinei procedūrai.
Nuo opinis kolitas dažniausiai paveikia tik storąją žarną ir tiesiojoje žarnoje, jis išgydomas chirurginiu pašalinimu. Lengvesnių ligos eigų atveju taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę pakeisti maistines medžiagas, tokias kaip geležis. Narkotikų gydymas pirmiausia priklauso nuo to, ar liga yra ūminis uždegiminis paūmėjimas, ar intervalas be uždegimo.
Krono ligos gydymas vaistais skiriasi nuo opinis kolitas: Lengvais ūminiais Krono ligos priepuoliais vietinis gydymas gliukokortikoidai tokių kaip budezonidas. Esant sunkesniems priepuoliams arba jei nepakanka vietinio gydymo, sisteminis gliukokortikoidų vartojimas, pvz prednizolonas yra naudojamas. Ligos kursams, kurių negalima suvaldyti gliukokortikoidai, administracija imuninę sistemą slopinančių vaistų turi būti apsvarstyta.
TNF-alfa-antikūnai daugiausia naudojami šiam tikslui. Norėdami kuo labiau atitolinti kitą ūminį uždegimą, imuninę sistemą slopinančių vaistų z azatioprinas or Infliksimabas (TNF-alfa antikūnai) taip pat pateikiami. Ūminės terapijos metu lengvas opinis kolitas, vietiniai vartojami priešuždegiminį poveikį turintys vadinamieji 5-ASA preparatai (pvz., mesalazinas).
Bakterinėms infekcijoms gydyti reikia antibiotikų. Gliukokortikoidai yra papildomai skiriami vidutinio sunkumo priepuolių atveju. Jei ataka yra sunki, imuninę sistemą slopinančių vaistų tokie kaip ciklospoprinas A, takrolizmas ar Infliksimabas yra paskirti.
Ilgalaikiam gydymui tarp recidyvų pacientai vartoja 5-ASA preparatus rektaliniu arba oraliniu būdu. Bakterinės infekcijos atveju gydymas antibiotikai būtina.
