Terapija
Dėl terapijos hidrocele atrodo, kad tai prasmingiausia punkcija kapšelį sterilia adata ir nuleiskite vandens perteklių. Tačiau tai tik simptominė, o ne priežastinė terapija, o tai reiškia, kad sėkmė yra trumpalaikė. Per kelias dienas vanduo vėl tekės iš pilvo ertmės per esamą jungtį. Šiuo atžvilgiu a punkcija gali suteikti tik trumpalaikį palengvėjimą, tačiau tai nėra nuolatinis sprendimas.
Terapijos galimybės priklauso nuo stiprumo hidrocele: Dėl mažiau ryškių, įgytų formų operacija nebūtinai reikalinga. Jei jie nėra apribojimai dėl savo dydžio ar funkcinių sutrikimų, jie gali būti palikti vietoje. Tačiau jei taip nėra, hidrocele turi būti chirurgiškai pašalintas.
Šiuo tikslu yra įvairių chirurginių procedūrų. Paprastai prieiga yra per kirkšnies kanalą arba tiesiai per sėklidės įpjovimą sėklidėje. Tas pats pasakytina ir apie įgimtą hidrocelę.
Kadangi yra išvaržos pavojus, vėliau susidarant žarnos iškritimui (žarnos išsipūtimui) per sandūrą ir žarnos įstrigimui, reikia atlikti chirurginį gydymą. Jei žarnyno dalis įstringa, žarnyne gali likti išmatų ir žarnos gali mirti. Tai kelia pavojų, nes žarnynas vėliau gali suirti ir ištuštinti turinį į pilvo ertmę. Šis procesas gali kelti pavojų gyvybei.
Prognozė
Kadangi įgimti hidrocelės dažnai savaime užsidaro per pirmuosius gyvenimo mėnesius, operacija šiuo metu paprastai neatliekama. Chirurginis gydymas turėtų būti svarstomas tik sulaukus 3 metų. Iki šio laiko pilvo ertmės ir kapšelio ryšys paprastai gali būti uždarytas.
Jei reikia operuoti, jos gijimo greitis yra didelis. Tačiau atskirais atvejais gali pasireikšti recidyvai (pasikartojimai), kurie vėliau paprastai gydomi tuo pačiu būdu. Pasikartojimo dažnis po hidrocele operacijos yra palyginti mažas - 5%. Atskirais atvejais sėkmingai punkcija gali sukelti jungties sukibimą: Baltymų turintys nuotekos iš pilvo ertmės sulimpa angą taip, kad nebegali tekėti daugiau skysčių. Tačiau tai labiau atsitinka esant mažiems ryšiams ir esant jaunam amžiui.
