Terapijos trukmė

Apibrėžimas ir pavyzdžiai

Terapijos ar gydymo trukmė apibrėžia laikotarpį, per kurį vaistas skiriamas prevenciškai arba terapiškai. Trumpiausia terapija trunka vieną kartą dozė. Tai apima vieną administracija narkotikų be pakartojimų. To pavyzdys yra priešgrybelinis vaistas flukonazolas tam tikrų grybelinių infekcijų (pvz., makšties mikozė). „Ryto po tabletės“ ​​taip pat vartojama vieną kartą, jei vėmimas neatsiranda. Kai kurie antibiotikai galima pateikti kaip vieną dozė, Pavyzdžiui, fosfomicinas forumas cistitas. Tačiau jie paprastai vartojami maždaug du tris kartus per dieną nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Terapijos trukmė taip pat gali būti kelios savaitės ar mėnesiai. Pavyzdžiai: nagų grybelis gydymas vietiniais produktais arba hepatito C terapija. Daugelis vaistų vartojami tik tol, kol simptomai išlieka, pavyzdžiui, kosulys- dirginantys vaistai nuo dirgliojo kosulio ar skausmas lengvatos galvos skausmas. Antiestrogenas tamoksifenas vartojamas kasdien 5 ar 10 metų adjuvantiniam gydymui krūties vėžys. Ir galiausiai yra ir tokių vaistų, kurie po diagnozės turi būti vartojami visą likusį paciento gyvenimą, pvz insulinai 1 tipui diabetas. Tai pasakytina ir apie agentus LOPL, cistinė fibrozė, išsėtinė sklerozė, demencijaarba Parkinsono liga.

Įtakojantys veiksniai

Dozavimo intervalas gali skirtis ir gali būti kelias valandas, savaitę, mėnesį ar net metus. Terapijos trukmė taip pat turi įtakos laikymuisi. Kuo jis trumpesnis, tuo lengviau laikytis terapijos režimo. Terapijos trukmė neturi atitikti ligos trukmės. Gali tekti toliau vartoti vaistus po to, kai simptomai išnyks, kad būtų galima išgydyti ar išvengti atkryčio. Čia lemiamas klausimas, ar liga išgydoma vaistais, ar turi įtakos tik simptomams. Nepageidaujamas poveikis, rizika ir priklausomybės galimybė gali apriboti gydymo trukmę. Tai taikoma, pavyzdžiui, aktualijoms gliukokortikoidai, kurie daro ilgalaikę žalą odaArba migdomosios tabletės, kurie sukelia priklausomybę. Šalutinio poveikio galima išvengti pertraukiant terapiją. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo narkotikai taip pat reikėtų vartoti trumpam, jei įmanoma. Citostatinis narkotikai dažnai naudojami terapijos cikluose. Terapijos trukmė taip pat priklauso nuo reguliavimo veiksnių. Pavyzdžiui, jei klinikinių tyrimų metu vaistas buvo tiriamas tik tris mėnesius, gali būti, kad reguliavimo institucijos jį patvirtins tik tokiai trukmei. Kai tik įmanoma, informacija apie gydymo trukmę turėtų būti pagrįsta klinikiniais įrodymais. Gydant savigyda, gydymo trukmė dažnai ribojama dėl saugumo. Komerciniai aspektai taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį, nes valdžios institucijos tam tikros trukmės kompensacijas draudžia. Galiausiai reikėtų reguliariai tikrinti, ar gydymo tęsimas yra mediciniškai pagrįstas.