Trigeminalinė neuralgija
Trišakis neuralgija galima atpažinti pagal charakteristiką skausmas lokalizacija: virš akių, ant skruosto kaulai arba smakro srityje. Tarp atskirų, dažniausiai gana trumpų priepuolių, pacientams nėra simptomų, tačiau ryškiais atvejais priepuoliai gali būti labai dažni, o tarp priepuolių beveik nėra pauzių. Lokalizacija pagrįsta fiziologine nervo funkcija, kuri yra atsakinga už jautrią priekinės veido pusės aprūpinimą ir laikinųjų bei kramtomųjų raumenų motorinę funkciją.
Jam gali būti padaryta žala per visą jo eigą. Dėl stiprios psichologinės įtampos dažnai atsiranda depresinės nuotaikos. Kadangi individas skausmas atakos trunka tik labai trumpai, skausmo malšintuvai paprastai nepadeda arba nepakankamai.
Veiksmingesni yra vadinamieji vaistai nuo epilepsijos, vaistai, vartojami gydyti epilepsija. Jų poveikis pagrįstas slopinančia įtaka nervai, kad jie galėtų užkirsti kelią traukuliams ir desensibilizuoti nervą. Potencialiai chirurginės terapijos kontekste pagrindinis tikslas yra palengvinti nervą ir pašalinti bet kokius slėgio dirgiklius iš gretimų pulsuojančių kraujas indas (dekompresija). Termokoaguliacijos, radiologinių procedūrų ar vadinamojo „CyberKnife“ pagalba perduodamas skausmas taip pat galima nutraukti. Tačiau nepageidaujamų šalutinių reiškinių, tokių kaip jutimo sutrikimai, klausos ir regėjimo problemos, rizika yra labai didelė, o atkryčiai jokiu būdu nėra atmesti.
„Netipiškas veido skausmas“
Atribojant tigeminus neuralgija, kuris vadinamas „tipišku veido skausmasTaip pat yra „netipinio veido skausmo“ grupė. Veido skausmas priskiriamas šiai kategorijai, jei kriterijai neuralgija nėra įvykdyti. Įtampa kaklas raumenys, bet ir veido raumenys, gali sukelti šį skausmą.
Nors tikslus mechanizmas dar nėra suprantamas, daroma prielaida, kad laisvąsias nervų galūnes dirgina įsitempusios poodinės jungiamasis audinys ir gali spinduliuoti šį dirginimą į veido sritį. Nukentėję asmenys tampa vis moteriškesni ir skausmą dažnai apibūdina kaip nuobodų, sunkiai apibrėžiamą skausmą, gana giliai įsitaisiusį ir dažnai viršutinis žandikaulis arba akių lizdai. Kartais ši sritis taip pat gali būti itin jautri lietimui.
Pacientai dažnai pirmiausia lankosi pas odontologą, nes jie klasifikuoja skausmą kaip giliai įsišaknijusį, todėl kartais jis tampa nereikalingas danties ištraukimas. Tačiau tai skausmo nepagerina, todėl dažnai atliekamos tolesnės procedūros, kurios tik sustiprina neatpažintą netipinį veido skausmą ir gali prisidėti prie jo chroniškumo. Pacientai yra nusivylę, atkalbinėjami ir nežino, ką daryti, ir Depresija ir nerimo sutrikimai gali atsirasti.
Reikėtų atidžiai ištirti „netipinį veido skausmą“ ir skubiai išaiškinti galimas priežastis. Kruopščiai informavus nukentėjusius pacientus, vaistas su tricikliais antidepresantais gali malšinti skausmą. Masažai, šalčio ir šilumos procedūros bei kitos rankinės terapijos taip pat yra daug žadančios. Geriausia pasirinkti vaistų, psichoterapijos ir manualinės terapijos derinį. Tačiau chirurginės intervencijos nerekomenduojamos, nes jos gali skatinti chronifikaciją.
