Trichomonozė

Simptomai

Moterims trichomonozė pasireiškia makšties uždegimu gleivinė su paraudimu, patinimu ir putojančia, plona, ​​gelsvai žalia, baisiai kvepiančia išskyra. šlaplė ir kaklelis taip pat gali būti užkrėstas. Išmetimo tipas skiriasi. Be to, gali būti niežulys, nedidelis oda kraujavimas, ir skausmas lytinių santykių ir šlapinimosi metu. Vyrams liga paprastai būna besimptomė arba lengva, lengvai dirginant ar a deginimas pojūtis po šlapinimosi. šlaplė, prostatos, o sėkliniai latakai gali tapti kolonizuoti ir retai uždegti. Negydoma trichomonozė gali tęstis kelis mėnesius ar metus. Recidyvai yra gana dažni.

Priežastys ir perdavimas

Trichomonozę sukelia kriaušės formos pirmuonis ir vėliava. Vienaląstis parazitas jungiasi prie makšties epitelio ląstelių, padidindamas pH ir išskirdamas citotoksines medžiagas, kurios pažeidžia epitelio ir sukelti uždegimą. Trichomonados pirmiausia plinta lytinių santykių metu. Inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo maždaug 2 iki 28 dienų. Tai daugiausia paveikia seksualiai aktyvius gyventojus, ty paauglius ir suaugusiuosius.

Komplikacijos

Trichomonozė iš pradžių buvo laikoma nereikšmingu nemalonumu. Tačiau būklė nuo to laiko buvo įtariamas kaip galimas daugelio komplikacijų rizikos veiksnys. Tai apima persileidimas or priešlaikinis gimdymas nėščioms moterims sumažėjęs naujagimio svoris, gimdos kaklelio neoplazija, dubens uždegiminė liga, nevaisingumasir lėtinis vyrų prostatitas. Uždegimas gali tapti labiau linkusiu perduoti ŽIV infekciją.

Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai apima dažną seksualinio partnerio keitimą, kita lytiškai plintančių ligųir žemas socialinis ir ekonominis statusas.

Diagnozė

Diagnozė nustatoma gydant. Galimi keli laboratoriniai metodai. Kadangi kitos ligos sukelia panašius simptomus, diagnozės nustatyti negalima vien remiantis klinikiniais simptomais. Tarp galimų diferencinių diagnozių yra makšties grybelis, bakterinė vaginozė, ir cistitas.

Narkotikų gydymas

Gydymas per burną: Vaistų terapijai naudojami antiparazitiniai nitroimidazoliai: Metronidazolas (Flagyl) arba Ornidazolas („Tiberal“). Metronidazolas yra labiau paplitęs praktikoje. Trumpalaikiam gydymui - viengungis dozė iš 2.0 g metronidazolas skiriamas vakare, lygus 4 tabletės po 500 mg. Vienu metu vėluoja maisto vartojimas absorbcija bet jo nemažina. Arba vaistas vartojamas žemesnėje dozė 5, 7 arba 10 dienų, priklausomai nuo režimo ir šalies (pvz., Šveicarija: 10 dienų, 2 x 250 mg; JAV: 7 dienos, 2 x 500 mg). Trumpalaikė ir ilgalaikė terapija yra maždaug vienodai veiksminga, tačiau daugiau nepageidaujamas poveikis gali atsirasti taikant trumpalaikę terapiją. Šalutinis poveikis yra pykinimas, vėmimasir metalinis skonis. Seksualinių partnerių gydymas vaistais yra būtinas norint išvengti pakartotinės infekcijos. Remiantis literatūra, visi partneriai per pastaruosius 3 mėnesius turi būti gydomi (nes infekcija tęsiasi ilgai, jei negydoma, o pacientai lieka infekciniai). Gydymo metronidazolu metu negalima vartoti alkoholio, nes gali pasireikšti antabuse poveikis. Tai netaikoma ornidazolas. Tinidazolas ir kiti nitroimidazolai yra kiti galimi variantai, tačiau daugelyje šalių jų nėra arba nebėra. Apie specialių pacientų grupių (nėščių moterų, vaikų, pacientų, sergančių pagrindinėmis ligomis, atsparumu) gydymą skaitykite literatūroje. Vietinis gydymas: išskirtinai vietinis gydymas metronidazolu (Flagyl Ovula), azolo antimikotiku klotrimazolas (pvz., „Gyno-Canesten“) arba dezinfekavimo priemonės z povidonas-jodas (Betadine Ovula) arba dekvalinio chloridas (Fluomizin) pavidalu kremai arba makšties tabletės gali sukelti sėkmę kai kuriems pacientams. Tačiau sėkmės procentas yra mažesnis ir kartais nepriimtinas. Remiantis informaciniu lapeliu apie vaistą, metronidazolo kiaušialąstės turėtų būti naudojamos tik palaikant geriamąjį gydymą.