Kas yra troponinas?
Troponinas yra svarbus raumenų baltymas: skeleto ir širdies raumenys susideda iš raumenų skaidulų (miocitų, raumenų skaidulų ląstelių), nors ir skirtingais būdais. Kiekvieną raumenų skaidulą sudaro iki šimtų raumenų fibrilių (miofibrilių), kuriose yra į siūlus panašios sruogos (miofilamentai). Šiose gijose yra įvairių baltymų, kurie padeda raumenims susitraukti ir vėl atsipalaiduoti. Vienas iš šių baltymų yra troponinas.
Kas tiksliai yra troponinas?
Iš esmės yra trys skirtingi troponinai. Jie sudaryti iš aminorūgščių ir sudaro baltymų kompleksus. Kiekvienas iš jų susideda iš trijų subvienetų. Subvienetas (UU) troponinas C suriša kalcį. Troponino T subvienetas jungiasi su kitu baltymu (tropomiozinu), kaip ir troponino I subvienetas, kuris jungiasi prie struktūrinio baltymo aktino. Jų sąveika leidžia raumenims susitraukti ir vėl atsipalaiduoti. Trys kūno troponino kompleksai yra
- širdies troponinas (sudarytas iš subvienetų cTnT, cTnI, TN-C)
- baltųjų skeleto raumenų troponinas (greitiems judesiams, susideda iš subvienetų fTnT, fTnl, TN-C2)
- raudonųjų skeleto raumenų troponinas (jėgos ištvermei, susideda iš UE sTnT, sTnI, TN-C).
Reikšmė medicinoje
Kada nustatomas troponinas?
Jei gydytojas įtaria, kad paciento širdies raumuo pažeistas, jis nustatys troponiną T ir troponiną I (taip pat atliks vadinamąją 12 laidų EKG). Be šių dviejų laboratorinių verčių, gydytojas taip pat išmatuos kitas endogenines medžiagas, kurių kiekis padidėja po širdies priepuolio. Tai apima įvairias baltymų struktūras, tokias kaip mioglobinas ir fermentai kreatino kinazė (CK ir CK-MB), laktato dehidrogenazė (LDH) ir glutamato oksaloacetato transaminazė (GOT = AST). Tačiau šių medžiagų yra ir kitose kūno ląstelėse, todėl jos nėra būdingos širdžiai. Kasdienėje klinikinėje praktikoje gydytojai šias medžiagas apibendrina terminu „širdies fermentai“.
Gydytojai taip pat nustato troponiną, kad nustatytų atmetimo reakciją po širdies persodinimo. Jie taip pat nustato troponino vertę širdies raumens pažeidimo atvejais dėl organų nepakankamumo kitur (ypač inkstuose).
Troponino testas
Troponino kiekiui išmatuoti gydytojas paima iš paciento kraujo mėginį, kuris vėliau analizuojamas laboratorijoje.
Taip pat yra troponino tyrimų, kuriuos galima atlikti tiesiai prie paciento lovos. Kadangi jų rezultatai dažnai yra mažiau tikslūs nei išmatuotos laboratorijos vertės, jie daugiausia naudojami išmatuotų verčių eigai stebėti.
Troponino tyrimas dėl miokardo infarkto
Širdies priepuolis (miokardo infarktas) ištinka, kai širdies kraujagyslė (vainikinė kraujagyslė) susiaurėja arba visiškai užsikemša dėl nuosėdų ant vidinių sienelių. Tada širdies raumuo nebėra (pakankamai) aprūpintas deguonimi ir nebegali atlikti savo darbo. Pacientai jaučia stiprų spaudimo pojūtį, deginimą ar skausmą už krūtinkaulio (krūtinės angina), galintį plisti į rankas, kaklą, žandikaulį, viršutinę pilvo dalį ar nugarą.
Jei įtariamas širdies priepuolis, gydytojai kuo greičiau atliks elektrokardiogramą (EKG). Jei yra širdies priepuoliui būdingų pakitimų (pvz., vadinamasis ST pakilimas), jie imasi priemonių kraujo tekėjimui į vainikines arterijas atstatyti (revaskuliarizacija).
Jei EKG nenustatyta jokių anomalijų, širdies priepuolio atmesti dar negalima (pvz., esant vadinamajai NSTEMI). Šiuo atveju troponinas yra svarbiausias infarkto biomarkeris. Tačiau kadangi jis pakyla tik po kurio laiko (ir todėl netrukus po galimo širdies priepuolio vis dar gali būti normalus), gydytojai kelis kartus trumpais intervalais tikrina širdies raumens baltymo kiekį kraujyje. Gydytojai naudoja troponino T hs testus, nes jie gali rodyti miokardo pažeidimą labai ankstyvoje stadijoje.
Progreso stebėjimas
Troponino standartinės vertės
Kokios troponino standartinės vertės taikomos, priklauso nuo tyrimo procedūros. Itin jautrūs tyrimai gali aptikti net mažiausius širdies raumens baltymų kiekius kraujyje. Štai kodėl troponino T standartinės vertės skiriasi nuo įprastų tyrimo metodų.
Troponinas T / Troponinas I |
Troponinas Ths (labai jautrus) |
|
Normalios vertės |
< 0.4 µg/l |
< 14 ng/l (< 0.014 µg/l) (< 0.014 ng/ml; < 14 pg/ml) |
Įtariama miokardo liga, infarktas neatmetama |
0.4–2.3 µg/l |
14–50 ng/L (0.014–0.05 µg/l) (0.014–0.05 ng/ml; 14–50 pg/ml) |
Įtariamas miokardo infarktas |
> 2.3 µg/l |
> 50 ng/l (> 0.05 µg/l) (> 0.05 ng/ml; > 50 pg/ml) |
Kada yra žemas troponino kiekis?
Troponinas randamas širdies raumens ląstelėse. Jis išleidžiamas tik tada, kai jie yra pažeisti. Todėl širdies raumens baltymo sveikų žmonių kraujyje paprastai neaptinkama. Kartais dėl matavimo priežasčių nustatomos šiek tiek padidėjusios vertės (bet vis tiek neviršija normalių verčių).
Kada padidėja troponino kiekis?
Net ir šiek tiek pažeistos širdies raumens ląstelės padidina troponino kiekį. Šios padidėjusios vertės priežastys yra
- Širdies priepuolis (miokardo infarktas), paprastai: ūminis koronarinis sindromas (nestabili krūtinės angina, NSTEMI, STEMI)
- Širdies plakimas su aritmija (tachikardine aritmija)
- Pavojingas kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzinė krizė)
- Širdies nepakankamumas (širdies nepakankamumas
- Širdies raumenų ligos, tokios kaip Tako-Tsubo kardiomiopatija (sugedimas dėl psichologinio ar emocinio streso, taip pat žinomas kaip "sudaužytos širdies" sindromas)
- Aortos sienelės plyšimas (aortos disekacija), labai susiaurėjusi aorta (aortos stenozė)
- Plaučių embolija, plaučių hipertenzija (= plautinė hipertenzija; kraujo tekėjimas atgal į širdį sukelia joje žalą)
- Širdies operacijos, širdies transplantacijos
Rečiau kiti veiksniai yra priežastis, kodėl paciento kraujyje padidėja troponino kiekis. Be kitų dalykų, troponino T padidėjimą lemia šios priežastys, ypač atliekant labai jautrius tyrimus:
- Vainikinių arterijų spazmas (vainikinių arterijų spazmas)
- Vainikinių kraujagyslių uždegimas (koronarinis vaskulitas)
- Neurologinės ligos, tokios kaip insultas ar smegenų kraujavimas
- nedidelis širdies pažeidimas dėl medicininių intervencijų, tokių kaip šuntavimo operacija, širdies kateterizacija, širdies stimuliatoriaus stimuliavimas, elektros šokas (gaivinant arba norint normalizuoti širdies ritmą = kardioversija)
- Sumažėjusi skydliaukės veikla (hipotirozė) ir per didelė skydliaukės veikla (hipertiroidizmas)
- širdžiai žalingų vaistų (pvz., chemoterapinių preparatų, tokių kaip doksorubicinas)
- Nuodai (pvz., gyvatės nuodai)
- Apsinuodijimas krauju (sepsis)