Diagnostika
Dėl nepatikslintų simptomų tulžies pūslės karcinoma kartais atsitiktinai diagnozuojama atliekant įprastą pilvo tyrimą (pvz., Pilvo sonografiją). Jei karcinoma tulžis įtariami kanalai, pirmiausia reikia išsamiai apklausti pacientą (anamnezė). Šio proceso metu ypač reikia ieškoti simptomų, rodančių a tulžis sąstingis.
Vėliau pacientas turi būti kruopščiai ištirtas Medicininė apžiūra. Pirmas dažnai pastebimas dalykas yra odos (icterus) pageltimas ir kai kuriais atvejais neskausmingas, išsipūtęs tulžies pūslė dešinėje viršutinėje pilvo dalyje galima apčiuopti (Courvoisier ́sches ženklas). Pažengusiais atvejais faktinį naviką galima net apčiuopti.
Analizuojant kraujas (laboratorija), tam tikros kraujo vertės gali rodyti tulžis ortakiai. Pavyzdžiui, gama-glutamiltransferazė (gama-GT), šarminė fosfatazė (AP) ir bilirubinas gali būti padidėję, o tai rodo tulžies susikaupimą, tačiau nėra būdingi tulžies pūslei. Vėžys, Tai kraujas parametrai gali būti padidėję ir kituose tulžies latakas kliūčių, tokių kaip tulžies akmuo (cholecistolitiazė).
Vadinamieji naviko žymenys yra medžiagos kraujas kurie dažnai būna kai kurių tipų Vėžys ir taip gali nurodyti vėžį. Pradiniame tulžies pūslės karcinomos diagnozėje jie nevaidina reikšmingo vaidmens, nes dažnai galima gauti klaidingai teigiamų rezultatų. Jei vis dėlto tam tikras naviko žymeklis nustatyta, kad vertė padidėja prieš operaciją, kuri išnyksta po operacijos, tada šį žymeklį galima ypač gerai naudoti diagnozuojant atnaujintą naviko protrūkį (naviko pasikartojimą) greitai kraujo tyrimas.
Naviko žymekliai, kuriuos galima pakelti tulžies pūslėje Vėžys yra CA 72-4, CA 19-9, CEA. Pakopos nustatymas ir klasifikavimas Pakopinis reiškia diagnostinę procedūrą, nustatant piktybinio naviko diagnozę. Be audinių tyrimo (histologija), inscenizacija atlieka lemiamą vaidmenį renkantis terapiją ir prognozę.
Stagingas įvertina naviko plitimą organizme. Vertinimas taip pat atliekamas kaip inscenizacijos dalis. Čia naviko ląstelės klasifikuojamos pagal jų diferenciaciją.
Diferenciacija šiuo atveju reiškia, kiek ląstelės iš biopsija gautos ląstelės atitinka jų kilmę. Sonografija Sonografija (ultragarsas) yra neinvazinis pilvo organų vertinimo metodas nenaudojant radiacijos. Su pilvo ertmės (pilvo) sonografija, naviko mastas tulžies pūslės lovoje, tulžies latakas siaurėjantis ir paveiktas limfa galima įvertinti pilvo ertmės mazgus.
Kadangi šį metodą lengva naudoti ir pacientas nekelia įtampos, sonografiją galima kartoti tiek dažnai, kiek reikia, ir ji gali būti naudojama ypač tolesnėms ir tolesnėms priežiūros priemonėms. Kompiuterinė tomografija (KT) gamina tomografinius vaizdus naudodama rentgeno spindulius ir gali suteikti informacijos apie naviko mastą, jo erdvinį ryšį su kaimyniniais organais (infiltracija), limfa mazgų įsitraukimas ir taip pat apie tolimą metastazių. Neretai prireikia ir kompiuterinės tomografijos dėžė (krūtinės ląstos) ir pilvo srityje, kad būtų galima įvertinti visus metastazių kelius (kepenys ir plaučių).
Panašūs rezultatai gauti naudojant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir MRT kepenys. Endoskopinė retrogradinė kolangiopankreatektomija (ERCP). Šiuo tyrimo metodu endoskopas su šoninio vaizdo optika (duodenoskopas) yra pažengęs į dvylikapirštės žarnos ir pagrindinis dvylikapirštės žarnos papilė (papilija Vateri, tėvo ‚sche papilla) tiriama. Tai yra bendro kanalo atidarymas kepenys, tulžies pūslė (ductus coledochus) ir kasa (ductus pancreatica).
Jei neįmanoma perkelti instrumentų į tulžies latakas, būtina atsargiai atidaryti papilė anga praplatinti angą. Ši procedūra vadinama papilotomija arba sfinkterotomija. Antrame tyrimo etape į šiuos kanalus įšvirkščiama kontrastinė medžiaga prieš virškinimo sulčių tekėjimo kryptį (retrogradinė).
Įpurškiant kontrastinę medžiagą, Rentgeno padarytas viršutinės pilvo vaizdas. Dėl kontrastinės medžiagos susiaurėja kanalai (stenozės), kuriuos sukelia tulžies akmenys arba augliai, matomi ir tokiu būdu įvertinti. Be to, galima paimti audinio mėginį iš naviko (biopsija) per endoskopą ir patologui jį mikroskopu ištirti histologiškai. ERCP metu terapija gali būti atliekama toje pačioje sesijoje.
Pvz., Akmenį galima pašalinti įdėtu instrumentu arba, esant auglių ar uždegimų sukeltoms susiaurėjimams, atkurti tulžies ir (arba) kasos srautą įterpiant plastikinį arba metalinį vamzdelį (stento). Perkutaninė transhepatinė cholangiografija (PTC) Jei tulžies latakų vizualizavimas naudojant ERCP yra nesėkmingas, galima atlikti perkutaninę transhepatinę cholangiografiją. Taikant šį metodą, kepenys praduriamos tuščiavidure adata per odą ir yra tulžies latakas.
Kaip ir ERCP, injekuojama kontrastinė terpė, rodanti tulžies latakus ant rentgeno. Taip pat galima naudoti šį metodą tulžies skysčiui nutekėti į lauką per vadinamąjį perkutaninį transhepatinį drenažą (PTD), kad būtų išvengta atsilikimo tulžies latakuose. Ypač neveikiančių navikų atveju tai gali padėti sunkių ligų atveju gelta.
Dėžė rentgeno: dėžė rentgeno nuotrauka (krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka) atliekama siekiant suteikti informacijos apie metastazinę infekciją plaučių. Endosonografija (endolumininė ultragarsas) Endosonografijoje, kaip ir gastroskopija (stemplės-gastro-dvylikapirštės žarnos endoskopija), vamzdelis pirmiausia įkišamas į dvylikapirštės žarnos arti naviko. Tačiau šio tyrimo metu buvo ultragarsas zondas dedamas vamzdžio gale, o ne fotoaparatas.
Taikant šį metodą, naviko plitimą gilumoje (infiltraciją) galima vizualizuoti uždėjus ultragarso zondą ant naviko ir (regioninio) limfa taip pat galima įvertinti mazgus, esančius šalia tulžies pūslės. Laparaskopija: Išplėstinėse naviko stadijose kartais reikia atlikti a laparoskopija siekiant teisingai įvertinti regioninį mastą, pilvo ertmės užkrėtimą (pilvaplėvės karcinozę) ir kepenis metastazių. Šios procedūros metu, kuri atliekama pagal bendroji nejautra, per pilvo odos pjūvius galima įstatyti įvairius instrumentus ir kamerą, leidžiančią stebėti naviko plitimą.
